2026 gegužės 27 d.
Vien oficialių skundų nebuvimas nereiškia, kad darbuotojai organizacijoje nepatiria seksualinio priekabiavimo. Specialistai atkreipia dėmesį, kad būtent darbovietėse dažniau susiduriama su netinkamu elgesiu, keliančiu stresą, nerimą, mažinantį pasitikėjimą savimi ir motyvaciją dirbti. Ekspertė pasidalijo patarimais darbdaviams, kaip užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui organizacijose.
Pasak dažnai mokymus įmonėms vedančios Tarnybos ekspertės Vilmos Gabrieliūtės, prevencija prasideda ne nuo formalių dokumentų, o nuo aiškios vadovybės žinutės, kad pagarbi ir saugi darbo aplinka organizacijoje yra reali vertybė.
„Dažnai pirmieji ženklai, kad įmonės kultūroje jau yra palanki erdvė netinkamam elgesiui, pasireiškia mikroagresijomis, žmogaus nuvertinimu dėl jo lyties, seksualizuotais juokeliais ar komentarais apie išvaizdą. Jei tokių žinučių nestabdome iškart, kuriame aplinką, kurioje žmonėms tampa sunkiau jaustis saugiai ir būti vertinamiems už savo kompetencijas“, – sako ekspertė.
Ji pasidalijo penkiais svarbiausiais patarimais, kaip organizacijoms kurti saugesnę darbo aplinką ir užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui.
-
Aiški politika turi būti ne formalumas, o realus susitarimas
Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius turėti smurto ir priekabiavimo prevencijos tvarką, tačiau vien dokumento neužtenka. Darbuotojai turi aiškiai žinoti, koks elgesys organizacijoje laikomas netinkamu, kaip reaguojama į pažeidimus ir kur kreiptis pagalbos.
„Pats aprašas pokyčio neatneš, jei jis liks tik dokumentų segtuve. Labai svarbi komunikacija ir praktiniai mokymai, kuriuose aptariamos realios situacijos“, – teigia ekspertė.
-
Vienkartiniai mokymai neveikia
Pasak V. Gabrieliūtės, pagarbi darbo kultūra kuriama nuolat, todėl mokymai turi būti reguliarūs.
„Veiksmingiausi mokymai yra tie, kuriuose analizuojamos realios situacijos, aptariami konkretūs elgesio pavyzdžiai ir suteikiama praktinių reagavimo įgūdžių. Vienkartiniai formalūs mokymai dažniausiai nesukuria ilgalaikio pokyčio“, – sako ji.
Mokymų metu svarbu ugdyti darbuotojų gebėjimą atpažinti netinkamą elgesį, aiškiai komunikuoti savo ribas bei gerbti kitų žmonių ribas.
-
Darbuotojai turi jaustis saugiai pranešdami apie problemą
Ekspertė pabrėžia, kad darbuotojai dažnai nepraneša apie seksualinį priekabiavimą ne todėl, kad problema neegzistuoja, o todėl, kad bijo pasekmių.
„Jei darbuotojai mato, kad į pranešimus nereaguojama arba nevyksta jokie pokyčiai, jie nustoja kalbėti. Todėl labai svarbu kurti psichologinį saugumą ir pasitikėjimą organizacijoje“, – teigia V. Gabrieliūtė.
Darbuotojai turi aiškiai žinoti, kam gali pranešti apie netinkamą elgesį, kaip bus užtikrinamas konfidencialumas ir kokių veiksmų organizacija imsis gavusi skundą.
-
Vadovų klaida – bandymas problemą užglaistyti
Viena dažniausių klaidų, anot ekspertės, – situacijos nuvertinimas arba bandymas konfliktą išspręsti neformaliai.
„Vadovų užduotis – reaguoti į pirmuosius signalus, nenuleisti jų juokais ir tikėti nukentėjusiu žmogumi. Bandymas skatinti šalis tiesiog susitaikyti gali dar labiau pakenkti darbuotojui“, – sako ji.
Vadovų atsakomybė užtikrinti saugią darbo aplinką nesibaigia biuro durimis. Seksualinis priekabiavimas gali vykti komandiruočių, darbo vakarėlių metu, elektroninėje komunikacijoje ar darbuotojams bendraujant su klientais, todėl darbdaviai turi aiškiai komunikuoti, kad organizacijos elgesio standartai galioja visose su darbu susijusiose situacijose. Lygių teisių ekspertė pabrėžia, kad problemų ignoravimas ar bandymas jas užglaistyti gali tik sustiprinti nesaugumo atmosferą organizacijoje.
-
Gavus skundą svarbiausia – parodyti, kad situacija vertinama rimtai
Pirmasis darbdavio žingsnis gavus pranešimą turėtų būti pagarbus ir nešališkas situacijos įvertinimas.
„Labai svarbu išklausyti žmogų be kaltinimo ar menkinimo ir įvertinti, ar reikia skubių priemonių darbuotojo apsaugai – pavyzdžiui, apriboti kontaktą ar pakeisti darbo grafiką“, – aiškina V. Gabrieliūtė.
Specialistė taip pat rekomenduoja paskatinti darbuotoją rinkti ir išsaugoti galimus įrodymus: žinutes, elektroninius laiškus ar užsirašyti įvykio aplinkybes. Ji pabrėžia, kad darbuotojas, pateikęs skundą, jokiu būdu neturi patirti spaudimo, keršto ar blogesnių darbo sąlygų dėl kreipimosi.
„Prevencija prasideda ne nuo formalaus dokumento, o nuo aiškios vadovybės pozicijos, kad pagarbi ir saugi darbo aplinka organizacijoje yra prioritetas“, – pabrėžia lygių galimybių ekspertė.
Ką daryti patyrus seksualinį priekabiavimą?
Jei nesate tikra(s), kad tai, ką patyrėte, yra seksualinis priekabiavimas – susisiekite su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Pakonsultuosime bei patarsime, ką jūsų situacijoje galima padaryti.
Daugiau informacijos apie seksualinį priekabiavimą: https://lygybe.lt/seksualinispriekabiavimas/
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „VIOLET – darbovietės be seksualinio priekabiavimo ir smurto“. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos. Požiūris, pateikiamas turinyje, atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ir Europos Komisijos nuomone. Nei Europos Sąjunga, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės už išreikštą poziciją.