Jungtinių Tautų tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (TPPTP) yra daugiašalis susitarimas, kurį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė 1966 m. gruodžio 16 d. Lietuva prie TPPTP prisijungė 1991 m.
TPPTP yra laikomas vienu pamatinių žmogaus teisių tekstų šiuolaikinėje tarptautinėje žmogaus teisių sistemoje. Jis apima tokias pamatines žmogaus teises, kaip:
- teisę į gyvybę,
- teisę į religijos laisvę,
- teisę į žodžio ir susirinkimų laisvę,
- rinkimų teises ir teises į teisingą procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą,
- kankinimų draudimą.
TPPTP nuostatų įgyvendinimą valstybėse narėse stebi ir rekomendacijas joms teikia Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, kuriam valstybės narės pateikia periodines ataskaitas apie Pakto įgyvendinimą.
Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą papildantys protokolai
- TPPTP fakultatyvusis protokolas
Šis protokolas apibrėžia individualių asmenų teisę kreiptis į Žmogaus teisių komitetą dėl Pakte įtvirtintų teisių pažeidimo. Tiesa, ši funkcija vykdoma tik tuo atveju, jei valstybė yra įsipareigojusi laikytis ne tik Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, bet ir šio fakultatyvaus protokolo. Lietuva protokolo laikytis įsipareigojo 1992 metais. Tai reiškia, kad Lietuvos piliečiai turi teisę kreiptis į Žmogaus teisių komitetą dėl Pakto įsipareigojimų pažeidimų.
- TPPTP Antrasis fakultatyvusis protokolas mirties bausmei panaikinti
Kaip nurodo dokumento pavadinimas, šis protokolas skirtas mirties bausmės panaikinimui. Protokolas priimtas 1989 m., o Lietuvoje ratifikuotas 2001 m.
Dokumente pažymima viena išimtis – Protokolui negalima daryti jokių išlygų, išskyrus ratifikavimo ar prisijungimo metu daromą išlygą, numatančią mirties bausmės taikymą karo metu, pripažinus asmenį kaltu karo metu padarius labai sunkų karinio pobūdžio nusikaltimą.
Valstybė, kuri renkasi tokią išlygą, tai turi pranešti prisijungimo ar ratifikavimo metu, taip pat JT Generalinį Sekretorių informuoti apie atitinkamas savo nacionalinių įstatymų nuostatas, taikomas karo metu bei, karo atveju, pranešti Generaliniam Sekretoriui apie karo padėties pradžią ir pabaigą valstybės teritorijoje. Šiuo metu (2024 m.) šią išlygą yra pasirinkusios dvi valstybės: Azerbaidžanas ir Graikija. Iš pradžių, ratifikuodamos Protokolą, išlygą taip pat buvo pasirinkusios ir Ispanija, Malta bei Kipras, tačiau vėliau jos atsisakė.