Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (toliau – Paktas) yra laikomas vienu iš pamatinių žmogaus teisių tekstų šiuolaikinėje tarptautinėje žmogaus teisių sistemoje.
Jame įtvirtinamas draudimas diskriminuoti ir jį pasirašiusios šalys įpareigojamos gerbti piliečių politines ir pilietines teises, įskaitant teisę į gyvybę, religijos, žodžio ir susirinkimų laisvę, rinkimų teises ir teises į teisingą procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir kitas teises.
Ką apibrėžia?
Paktas įtvirtina esminę nuostatą – draudimą diskriminuoti ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir kitais pagrindais. Pakte rašoma: „Valstybės, šio Pakto Šalys, įsipareigoja užtikrinti, kad šiame Pakte išdėstytos teisės bus įgyvendinamos be jokio diskriminavimo dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitų įsitikinimų, tautybės ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo ar dėl kokio nors kito požymio.“ Lietuva prie Pakto prisijungė 1991 m. lapkričio 20 d.
Draudimą diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu Lietuvoje apibrėžia Lygių galimybių įstatymas. Diskriminavimo pagrindų sąrašas jame yra baigtinis.
Priežiūra
Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus teisių padėtis įvairiose šalyse nėra vienoda, Paktas įpareigoja šalis garantuoti ekonomines, socialines ir kultūrines teises palaipsniui, gerinant esamą situaciją ir siekiant įgyvendinti Pakto nuostatas.
Pakto nuostatų įgyvendinimą valstybėse narėse stebi ir rekomendacijas šalims teikia Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas). Nuo 1976 metų jis veikia kaip žmogaus teisių apsaugos mechanizmas, prižiūrintis, kaip valstybės Pakto narės įgyvendina šio dokumento nuostatas. Paprastai valstybės narės apie Pakte numatytų teisių ir laisvių įgyvendinimą atsiskaito pristatydamos pranešimus periodiškai Ženevoje organizuojamose Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sesijose.
Rekomendacijos Lietuvai
Pirmą kartą Komitetas Lietuvą vertino 1997 metais, antrąjį – 2003 m., trečiąjį – 2010 m., ketvirtąjį – 2018 m. Penktąjį periodinį pranešimą Lietuva turėjo parengti iki 2024 m. liepos 27 d.
Įvertinęs pastarąjį, ketvirtąjį, Lietuvos pranešimą, Komitetas rekomendavo daugiau dėmesio skirti netolerancijai, stereotipinėms nuostatoms, diskriminacijai ir neapykantos kurstymui pažeidžiamų asmenų ir mažumų grupių atžvilgiu, įskaitant romus, žydus, migrantus, pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus, žmones su negalia ir LGBTI asmenis. Taip pat Lietuvai rekomenduojama sustiprinti teisinį moterų apsaugos nuo smurto reglamentavimą, kad smurto artimoje aplinkoje atvejai būtų registruojami ir kruopščiai tiriami, kaltininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o nukentėjusiųjų teisės būtų visapusiškai užtikrinamos.
Lietuva sulaukė kritikos dėl pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų apsaugos, įkalinimo įstaigų sąlygų ir ikiteisminio sulaikymo priemonių, taip pat dėl žurnalistų, autorių ir žmogaus teisių gynėjų teisių į žodžio ir saviraiškos laisvę ir vaiko teisių apsaugos.