Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje apibrėžia diskriminacijos draudimą darbo ir profesinės veiklos srityje dėl rasės, odos spalvos, lyties, religijos, politinių įsitikinimų, tautinės ar socialinės kilmės. Ja siekiama, kad visi turėtų vienodas galimybes gauti darbą, siekti profesinio tobulėjimo ir dirbti oriai.
Konvencija numato specialių priemonių, skirtų pažeidžiamų visuomenės grupių (pvz., asmenys su negalia) apsaugai, naudojimą, kuris nėra laikytinas diskriminacija. Taip pat numatomos tam tikros išimtys, kai dėl darbo specifikos reikalingos konkrečios darbuotojo(s) savybės.
Lietuva šią konvenciją ratifikavo 1994 m. ir įsipareigojo užtikrinti lygias galimybes ir nediskriminavimo principą darbo rinkoje.
Lietuvoje asmuo, kuris mano, kad nukentėjo nuo diskriminacijos darbo srityje, gali kreiptis į 3 institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ar darbo ginčų komisiją (pasinaudodamas ikiteisminiu darbo ginčo sprendimo mechanizmu). Jeigu sprendimas netenkina vienos iš ginčo šalių, galima kreiptis su ieškiniu į teismą.