Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (toliau vadinama Konvencija) – tai reikšmingas tarptautinis dokumentas, pagal kurį valstybės narės įsipareigoja panaikinti rasinę diskriminaciją nacionalinėje ir vietinėje politikoje bei imtis konkrečių priemonių ugdyti visuotinę pagarbą pagrindinėms žmonių teisėms bei laisvėms.
Konvencija numato reikalavimus, kaip žmogaus teisės, kylančios iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, turėtų būti įgyvendinamos, panaikinant visų formų rasinę segregaciją. Šis dokumentas Jungtinėse Tautose priimtas 1965 metais, o Lietuva jį ratifikavo 1998 metais.
Konvencija smerkia kolonializmą bei bet kokią su juo susijusią rasinę segregaciją ar diskriminaciją. Joje numatomos konkrečios pareigos valstybėms, kad šios pašalintų visų formų rasinę atskirtį dėl žmogaus rasės, odos spalvos, tautybės, giminės ar etninės kilmės.
Konvencija taip pat įpareigoja valstybes nares garantuoti, kad visi valstybiniai organai ir įstaigos, tiek nacionalinės, tiek vietinės, veiks laikydamiesi šios Konvencijos.
Pagrindiniai Konvencijos principai:
- lygybės prieš įstatymą užtikrinimas, rasinės diskriminacijos panaikinimas įstatymuose, potvarkiuose;
- kiekvienam asmeniui garantuojama veiksminga teisinė apsauga ir teisinės apsaugos priemonės;
- užtikrinamos teisės į mokslą, darbą, paveldėjimą, emigraciją, pilietybę, gyvenamąjį plotą;
- saugoma teisė į saviraišką, minties, sąžinės ir religijos laisvę;
- rasinės diskriminacijos kurstymas, diskriminacinių idėjų skleidimas ar smurto veiksmai skelbiami pagal įstatymą baudžiamu nusikaltimu;
- užtikrinamos politinės teisės: teisė dalyvauti rinkimuose, iškelti kandidatūrą, dirbti valstybinėse įstaigose;
- apartheidas ir rasinė segregacija uždraudžiama ir panaikinama visoje šalies teritorijoje.
Pagal Konvencijos nuostatas valstybės, šios Konvencijos dalyvės, privalo periodiškai teikti ataskaitas Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui, prižiūrinčiam Konvencijos vykdymą, apie Konvencijos nuostatų įgyvendinimą savo šalyje. Tokios ataskaitos teikiamos kas dveji metai. Atsižvelgdamas į iš valstybių narių gautas ataskaitas, nevyriausybinių organizacijų ataskaitas, Jungtinių Tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomones ir vertinimus, akademinių institucijų vertinimus ir žiniasklaidą, komitetas parengia ir pateikia valstybėms politiškai reikšmingą vertinimą bei rekomendacijas. Laikantis atitinkamų sąlygų galima teikti ir individualias peticijas, tarpvalstybinius skundus.
Asmenys, susiduriantys su diskriminacija dėl savo rasės, odos spalvos, tautybės, giminės, etninės kilmės gali apeiliuoti į Konvencijos nuostatas bei ginti savo galimai pažeistas teises.
Dėl diskriminacijos galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, asmenys konsultuojami dėl tolesnių veiksmų.