Patirti diskriminaciją galime visur – skaitmeninė erdvė nėra jokia išimtis, ypač, jei kalbėtume apie internetinių svetainių ir elektroninių paslaugų prieinamumo užtikrinimą. Žmonės su negalia, kaip ir kiti visuomenės nariai ir narės, turi teisę naudotis interneto teikiama nauda, o jei ši teisė apribojama – kreiptis į atitinkamas institucijas.
Lietuvoje reikalavimą užtikrinti internetinių svetainių ir elektroninių paslaugų prieinamumą įtvirtina įstatymai. Jei šių įstatymų nesilaikoma, savo kompetencijos ribose gyventojams ir gyventojoms padėti gali Informacinės visuomenės plėtros komitetas bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Interneto svetainių ir elektroninių paslaugų neprieinamumas gali būti netiesioginės diskriminacijos apraiška. Paslaugos, nesvarbu, jos skaitmeninės ar ne, turi būti teikiamos nediskriminuojant vartotojų dėl jų negalios, amžiaus, socialinės padėties ir kitų asmens tapatybės požymių. Gali atrodyti, kad, pavyzdžiui, elektroninėje parduotuvėje jokių apribojimų nėra – visiems reikia paspausti tuos pačius mygtukus, įvesti tuos pačius duomenis, atsiskaityti tais pačiais būdais. Tačiau, jei platforma suprogramuota netinkamai ir aklieji negali savarankiškai šiomis paslaugomis pasinaudoti, galima įžvelgti potencialų lygių galimybių pažeidimą.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto teigimu, prieinamumo užtikrinimas yra procesas, todėl valstybės ir savivaldybių institucijos turėtų nuolat rūpintis vartotojų poreikiais. Vieni trūkumai gali būti nežymūs ir lengvai pataisomi, kiti – užkertantys kelia oriai naudotis paslaugomis. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria žmonės, yra negalėjimas užbaigti paslaugos gavimo proceso. Pavyzdžiui, kai reikia identifikuoti savo tapatybę įvedant tam tikrą kodą, tačiau šis kodas pateikiamas tokiu formatu, kurio negali perskaityti aklųjų naudojami sintezatoriai. Kita dažna problema – kai formose ar paraiškose nėra aiškiai nurodyti reikalaujamos informacijos laukų pavadinimai, todėl žmonėms tampa neaišku, kur ir kokį tekstą reikia įvesti.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vykdo skirtingas funkcijas, tačiau esant reikalui bendradarbiauja ir dalijasi informacija. Atsižvelgdami į savo situaciją, vartotojai ir vartotojos gali kreiptis į:
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą: |
Informacinės visuomenės plėtros komitetą |
|
Teisinis veiklos pagrindas |
Lygių galimybių įstatymas | Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas |
Taikymo sritis |
Viešasis ir privatus sektorius | Viešasis sektorius |
Funkcijos |
1) Tiria vartotojų skundus dėl nevienodų paslaugų teikimo ar prekių pardavimo sąlygų;
2) teikia teisines konsultacijas įvairiais lygių galimybių užtikrinimo klausimais; 3) vykdo švietėjišką ir prevencinę (nediskriminavimo skatinimo) veiklą. |
1) Prižiūri ir periodiškai vertina, kaip valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų interneto svetainėse įgyvendinami prieinamumo reikalavimai;
2) konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą įvairiais skaitmeninio prieinamumo užtikrinimo klausimais; 3) tiria gyventojų skundus dėl viešojo sektoriaus interneto svetainių neprieinamumo. |
Kada kreiptis? |
1) Dėl savo negalios, amžiaus, socialinės padėties ir kitų asmens tapatybės požymių negalėjus lygiavertiškai pasinaudoti elektroninėmis viešojo ar privataus sektoriaus paslaugomis;
2) norint pasikonsultuoti teisiniais lygių galimybių užtikrinimo klausimais. |
1) Susidūrus su trukdžiais naudojantis viešojo sektoriaus interneto svetainėmis ir jose teikiamomis paslaugomis;
2) norint pasikonsultuoti techniniais prieinamumo užtikrinimo klausimais. |
Ko tikėtis? |
Atlikus tyrimą ir nustačius pažeidimą, siūloma nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, įspėjama dėl padaryto pažeidimo ir kt. | Gavus skundą ar kitokį kreipimąsi, pradedama administracinė procedūra. Sprendimas priimamas per 20 darbo dienų. Institucija gali įpareigoti pašalinti technines kliūtis. |
Lietuvoje galioja Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kuris dar labiau sustiprina vartotojų su negalia teisių apsaugą.