Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, daug žmonių atvyko į Lietuvą, dalį jų įdarbina Lietuvos įmonės. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skatina įmones, įdarbinančias užsieniečius, prisiminti įtraukios organizacijos kūrimo principus, apsvarstyti, kokia kalba vyks vidinė organizacijos komunikacija, kaip bus organizuojami susirinkimai, parengti saugią bei pagarbią darbo aplinką užtikrinčią politiką.
Rekomenduojama aiškiai atskirti valstybės veiksmus nuo tautinės tapatybės
Viešojoje erdvėje plintančios neigiamos nuostatos neretai persikelia ir į darbo aplinką. Pastebima, kad rusofobiški komentarai darbo vietose gali lemti konfliktus tarp kolegų ar net fizinius susidūrimus. Ypač pažeidžiami tampa rusakalbiai darbuotojai ar asmenys, turintys nelietuvišką vardą ir pavardę – į juos neretai nukreipiamas kolegų ar klientų nepasitenkinimas. Svarbu pabrėžti, kad nuo karo Ukrainoje bėga įvairių tautybių ir kalbų žmonės – ne tik ukrainiečiai, bet ir rusakalbiai, lenkai ar kitų kultūrų atstovai.
Dėl to organizacijose būtina aiškiai suformuluoti poziciją, kad bet kokie komentarai ar elgesys, žeminantys žmones dėl jų tautybės, kilmės ar kalbos, yra netoleruotini. Įmonių vidaus komunikacijoje turi būti nuosekliai pateikiama, koks elgesys laikomas netinkamu, ir užtikrinama, kad visi darbuotojai jaustųsi saugiai ir oriai.
Emocinės paramos svarba darbuotojams
Prasidėjus karo veiksmams, daug žmonių patiria didesnį emocinį nestabilumą. Tokie iššūkiai turi tiesioginės įtakos emocinei būsenai ir darbo atmosferai.
Organizacijos vis dažniau ieško būdų, kaip stiprinti darbuotojų emocinę gerovę – organizuoja mokymus, susitikimus su psichologais ar kitais specialistais, aptaria informacijos valdymo įgūdžius, būdus, kaip atpažinti nerimą keliančius dirgiklius, ir kaip konstruktyviai išreikšti emocijas. Tokios priemonės padeda palaikyti sveiką darbo klimatą.
Kuo panašesnis asmuo – tuo lengviau jį priimti?
Tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenėje vis dar vyrauja išankstinės nuostatos kitų kultūrų atžvilgiu. Lengviau priimami tie asmenys, kurie kalba giminingomis kalbomis, išpažįsta panašias vertybes ar yra kultūriškai artimi. Tuo tarpu asmenys iš tolimesnių regionų ar išpažįstantys tam tikras religijas (pvz., islamą) dažniau susiduria su neigiamais stereotipais ir didesniu socialiniu atstumu.
Tokie požiūriai dažnai kyla dėl riboto pažinimo apie kitų tautų kultūras, religijų įvairovę ar žmogaus teises. Ugdymo sistemoje vis dar trūksta stereotipų prevencijos, įvairovės ir pagarbos kitoniškumui temų. Šios spragos atsispindi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų nuostatose, todėl organizacijos turėtų skirti dėmesio kultūrinės įvairovės pažinimui ir ugdymui.
Užsieniečių integracijos į darbo rinką praktika
Darbo vietoje įvairovės kūrimas reikalauja sąmoningų ir nuoseklių veiksmų. Vien darbuotojų kilmės ar kalbos įvairovė nesukuria pridėtinės vertės – tai įvyksta tik tuo atveju, jei įmonė aktyviai kuria įtraukią darbo aplinką.
Įvairovės valdymas – nuolatinis procesas. Darbdaviai, siekdami įtraukti skirtingų tautybių, religijų ar kalbų darbuotojus, gali organizuoti sąmoningumo didinimo renginius, komandos formavimo veiklas, taikyti kultūrinio pažinimo iniciatyvas. Taip pat naudinga parengti naujų darbuotojų įvedimo paketus keliomis kalbomis, pritaikyti patalpų žymėjimą, bendravimo formas bei vidinę komunikaciją.
Organizacijos turėtų atsakyti sau į esminius klausimus:
- Ar turime pasirengę užsieniečių įvedimo ir adaptacijos programą?
- Kokią kalbą (kalbas) naudosime vidinei įmonės komunikacijai?
- Kokių priemonių reikės pritaikant darbo vietą lietuviškai nekalbantiems darbuotojams?
- Ar darbuotojams sudaryta galimybė naudotis lanksčiomis darbo sąlygomis?
- Ar turime tylos kambarėlį, kuris galėtų būti skirtas maldai?
- Ar turime saugios ir pagarbios darbo aplinkos aprašą, užtikrinantį, kad kiekvienas darbuotojas galėtų jaustis oriai?
Praktiniai sprendimai, tokie kaip atmintinės keliomis kalbomis ar patalpų ženklinimas, padeda kurti įtraukią kultūrą. Kartais pakanka pakeisti nusistovėjusį mąstymą – nuo vienos dominuojančios grupės poreikių prie įvairesnių žmonių grupių poreikių supratimo.
Ekspertų pagalba – svarbus resursas
Organizacijos, kurios jau yra įgyvendinusios lygių galimybių integravimo strategijas, dažniausiai lengviau prisitaiko prie kintančių visuomenės ir darbo rinkos sąlygų. Įmonėms rekomenduojama bendradarbiauti su ekspertinėmis institucijomis, konsultuotis su lygių galimybių specialistais, pasitelkti kolegų patirtį.
Efektyvus įvairovės valdymas gali padėti ne tik gerinti organizacijos veiklos rezultatus, bet ir stiprinti darbuotojų lojalumą, pagerinti darbo atmosferą bei prisidėti prie socialinės pažangos. Tarnyba kviečia vadovautis Tarnybos eksperčių paruoštais Lygių galimybių integravimo žingsniais.
Kur ieškoti informacijos ir pagalbos?
Įstaigos ir organizacijos, norinčios tinkamai pasirengti priimti darbuotojus iš užsienio ir kurti visiems saugią darbo aplinką, gali naudotis net keliais šaltiniais bei ekspertų paslaugomis:
- Lietuvos įvairovės chartijos asociacija vienija organizacijas, galinčias pasidalinti savo patirtimi diegiant lygių galimybių principus. Į ją galima kreiptis, jei reikia patarimų ir konsultacijų;
- tinklalapyje lygybesplanai.lt aptariami svarbiausi klausimai, kaip užtikrinti lygias galimybes organizacijose, įmonėse;
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konsultuoja lygių galimybių integravimo klausimais, padeda organizacijoms didinti kompetencijas šioje srityje.