Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo – tai tarptautinė sutartis, kuria siekiama panaikinti moterų diskriminaciją dėl lyties ir užtikrinti lygias moterų ir vyrų teises. Tai vienas pagrindinių lyčių lygybės tarptautinių dokumentų. Ji dar vadinama Moterų diskriminacijos panaikinimo konvencija arba sutrumpintai CEDAW konvencija.
Ši konvencija priimta 1979 m. Pagrindinis jos tikslas – sukurti tarptautinį lygybės ir moterų bei mergaičių nediskriminavimo standartą, apimantį visas gyvenimo sritis, ir paskatinti Konvencijos nuostatų įgyvendinimo priežiūrą užtikrinančios sistemos atsiradimą šalyse narėse. Konvenciją ratifikavusios šalys įsipareigojo užtikrinti moterų ir vyrų lygias teises ir panaikinti moterų diskriminaciją visose gyvenimo srityse tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime. Konvencijoje įtvirtinamos moterų teisės dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime, teisė į išsilavinimą, darbą, sveikatos apsaugą. Taip pat apibrėžiamas lygiavertis moterų statusas santuokoje ir šeiminiame gyvenime.
Dar po 12 metų, 1999 m. priimtas ir Fakultatyvinis protokolas, numatantis teisę asmeniškai kreiptis dėl Konvencijos nuostatų šalyje nevykdymo. Šiuo protokolu siekta sustiprinti Konvencijos įgyvendinimo priežiūros sistemą. Gavus ir ištyrus skundą, šaliai galima suteikti konkrečias rekomendacijas, kaip naikinti diskriminaciją ir užtikrinti lyčių lygybę.
Dalis valstybių yra ratifikavusios tik CEDAW konvenciją, kitos – taip pat ir Fakultatyvųjį protokolą, dar kitos – taiko tam tikras išimtis. Lietuva prisijungė prie abiejų dokumentų. CEDAW konvencija mūsų šalis ratifikavo 1995 metais, o jos Fakultatyvų protokolą – 2004 m. Nors ši Konvencija šalyse narėse įgyvendinama taikant daug išimčių, mūsų šalyje jos netaikomos. Kai kurios šalys (Alžyras, Tunisas, Marokas), pavyzdžiui, taikė išimtį Konvencijos 9 straipsniui, susijusiam su moterų teise į pilietybę. Išimtys taikomos tuomet, kai Konvencijos nuostatos nesutampa su šalies teisės normomis.
Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas
Prie Konvencijos prisijungusios valstybės įsipareigoja kas 4 m. teikti nacionalines ataskaitas Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui apie tai, kokia pažanga pasiekta valstybėje ir kaip Konvencijos nuostatos yra įgyvendinamos. JT CEDAW komitetą sudaro 23 nepriklausomi ekspertai ir ekspertės iš viso pasaulio. Jame šiuo metu (2024 m.) taip pat dirba Lietuvos lyčių lygybės ekspertė prof. Dalia Leinartė. Komiteto pagrindinė funkcija – prižiūrėti, kaip įgyvendinama CEDAW konvencija, kitaip tariant, kaip šalys įgyvendina ratifikuojant Konvenciją prisiimtus įsipareigojimus.
Komitetas įvertina gautas valstybių ir šešėlines nevyriausybinių organizacijų ataskaitas, išklauso visų suinteresuotų pusių, išnagrinėja papildomas ataskaitas ir kas penkerius metus valstybėms teikia rekomendacijas, kaip kiekvienoje šalyje pagerinti moterų teisių situaciją.
2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pirmą kartą teikė nepriklausomą ataskaitą CEDAW komitetui apie moterų teisių situaciją Lietuvoje. Komitetas atsižvelgė į šią ataskaitą svarstydamas valstybės penkerių metų pažangą.
Besikartojančios Komiteto rekomendacijos Lietuvai – Konvencijos žinomumo didinimas, kad moterys žinotų galinčios kreiptis dėl diskriminacijos, Konvencijos įgyvendinimo priežiūros mechanizmo poreikis, būtinybė apsvarstyti specialiųjų laikinųjų priemonių, kurios galėtų paspartinti lyčių lygybę (pvz., lyčių kvotos), klausimą, saugaus lyties keitimo užtikrinimas ir t.t.
Nacionalinė teisė
Lietuvoje lyčių lygybės kaip nediskriminavimo principą numato specialusis įstatymas – dar 1999 metais įsigaliojęs Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Pagal jį, diskriminacija dėl lyties draudžiama penkiose srityse: darbo santykių, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, vartotojų teisių, organizacijų ir asociacijų bei socialinės apsaugos sistemose. Diskriminaciją dėl asmens lyties taip pat draudžia 2003 metais priimtas Lygių galimybių įstatymas.
Lietuva, kaip Konvencijos dalyvė, atsižvelgia į Komiteto rekomendacijas ir jas įgyvendina per įvairias valstybines programas, keisdama arba papildydama teisės aktus, pavyzdžiui, Darbo kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir kt.
Individualūs skundai
Fakultatyvų protokolą ratifikavusios valstybės leidžia asmenims ir jų grupėms pateikti individualius skundus Komitetui, kai manoma, kad valstybė pažeidė jų teises pagal šią Konvenciją. Be to, šis protokolas leidžia Komitetui savo iniciatyva nagrinėti, ar valstybės nepažeidžia Konvencijos.
Konvencijos tekstą galite rasti nuorodoje.