Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija

Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija (toliau – Konvencija) ‒ tai svarbus tarptautinis dokumentas, pagal kurį valstybės privalo užtikrinti žmonių su negalia lygiateisiškumą, asmens laisvę ir orumą.

Konvencija numato, kaip žmogaus teisės, kylančios iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, turėtų būti įgyvendinamos asmenų su negalia atžvilgiu. Į šios Konvencijos rengimą buvo aktyviai įsitraukę patys žmonės su negalia. Konvencija Jungtinėse Tautose priimta 2006 metais, o Lietuva ją ratifikavo 2010 metais. Tai reiškia, jog nuo 2010 metų Konvencija yra integrali Lietuvos teisinės sistemos dalis.

Konvencija draudžia bet kokią diskriminaciją negalios pagrindu ir nustato konkrečias pareigas, ką valstybės turi padaryti, kad pašalintų kliūtis žmonėms su negalia gyventi lygiai su visais.

Pavyzdžiui, visavertiškai naudotis viešosiomis paslaugomis ir erdvėmis, turėti tokias pačias teises į socialinę apsaugą, asmens ir šeimos neliečiamybę, išsilavinimą ir darbą, dalyvauti politiniuose procesuose ir t.t.

Konvencijos nuostatų turi būti paisoma visame viešajame gyvenime – nuo įstatymų leidimo ir valstybinių įstaigų veiklos iki privataus sektoriaus ir pavienių asmenų.

Pagrindiniai Konvencijos principai:

  • Lygybė prieš įstatymus, ginamos vaikų su negalia, moterų ir mergaičių teisės, atsižvelgiama į jų interesus.
  • Visuomenės švietimas žmonių su negalia teisių ir pasiekimų klausimais.
  • Viešųjų objektų ir erdvių prieinamumo užtikrinimas.
  • Asmens, privataus gyvenimo, turto neliečiamumas, judėjimo laisvė, teisė nepatirti smurto ir išnaudojimo.
  • Pagalba skatinant žmonių su negalia integraciją į bendruomenę, savarankišką gyvenimą joje bei mobilumą.
  • Saviraiškos laisvė, teisė gauti ir skleisti informaciją, skatinamos alternatyvios komunikacijos priemonės.
  • Užtikrinamos teisės į mokslą, darbą, gydymą ir reabilitaciją, socialinę apsaugą ir kitas paslaugas,skatinamas žmonių dalyvavimas kultūriniame gyvenime.
  • Statistinių duomenų apie žmonių su negalia situaciją rinkimas ir saugojimas, užtikrinant jų privatumą.

Konvencijos nuostatos yra perkeltos į Lygių galimybių, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų, Transporto lengvatų, Socialinių paslaugų, Valstybinių šalpos išmokų, Švietimo, Statybų įstatymus, įvairius poįstatyminius teisės aktus ir kt.

Nepaisant to, žmonės su negalia mūsų šalyje visvien susiduria su įvairiomis kliūtimis viešajame gyvenime. Pavyzdžiui, ne visi pastatai ir erdvės yra prieinamos, pastebimos diskriminacinės nuostatos intelekto, psichosocialinę negalią turinčių žmonių atžvilgiu ir pan. Ekspertai akcentuoja pernelyg institucinį valstybės požiūrį į žmones su negalia, jų gyvenimas neretai projektuojamas tik socialinių paslaugų pasaulyje, specialiose įstaigose, globos namuose, bet ne visuomenėje, bendrose aplinkose. Remiantis Konvencija, valstybė turėtų vykdyti deinstitucionalizaciją – perėjimą nuo institucinės globos ir paslaugų prie savarankiško gyvenimo ir bendruomenėje teikiamų paslaugų ir pagalbos.

Įvairių Konvecijos nuostatų ir principų įgyvendinimas vyksta nuolat, visose srityse. Šiam procesui reikia priežiūros ir kontrolės. Šią valstybės politiką įgyvendina valstybinės institucijos, tokios kaip Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Vyriausybė ir visos ministerijos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) atlieka kontrolės funkciją, o prie jos veikianti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija (toliau – Komisija) vykdo nepriklausomą Konvencijos nuostatų įgyvendinimo stebėseną.

Lietuva kas ketverius metus Jungtinėms Tautoms teikia oficialią ataskaitą, kaip sekasi įgyvendinti Konvencijos straipsnius. Kontrolę ir stebėseną atliekančios institucijos (pavyzdžiui, Tarnyba ir Komisija) dar gali teikti savo ekspertines ataskaitas, žmonių su negalia organizacijos – nepriklausomas ataskaitas, dar vadinamas „šešėlinėmis“.

Visi, susiduriantys su diskriminacija bet kokios negalios pagrindu, gali apeliuoti į šios Konvencijos nuostatas bei apginti savo teises. Tai padaryti padeda Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri, gavusi skundą, teisiškai įvertina kiekvieną atvejį ir konsultuoja, ką galima padaryti.

Su visu JT asmenų su negalia teisių konvencijos tekstu galima susipažinti čia.