Nuotolinis darbas yra viena iš Darbo kodekse numatytų lankstaus darbo organizavimo formų, taikoma tais atvejais, kai darbuotojo(s) buvimas darbo vietoje nėra būtinas, o savo funkcijas jis ar ji gali atlikti nuotoliniu būdu, ne darbovietėje. Nuotolinis darbas gali būti taikomas ir tada, kai nuotoliniu būdu gali būti atlikta dalis funkcijų, dirbant dalį darbo laiko.

Lankstus darbo grafikas yra tokia darbo laiko režimo tvarka, kai darbuotoja(s) privalo darbovietėje būti konkrečiomis fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų, nusimatydama(s) lankstų darbo pradžios ir (arba) pabaigos laiką.

Darbdavys tokį darbo laiko režimą gali nustatyti vienam, keliems darbuotojams (-oms) (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams (-oms) darbovietėje. Toks grafikas gali būti taikomas visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms.

Kaip minėta, lankstus darbo grafikas susideda iš fiksuotų ir nefiksuotų valandų:

• Fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotoja(s) privalo dirbti darbovietėje, nustato darbdavys. Keisti šį darbo laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo(s) darbo dienas.
• Nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos darbuotojo(s) pasirinkimu prieš ir (arba) po fiksuotų valandų, t. y. darbo dienos (pamainos) pradžioje ir (arba) pabaigoje. Nefiksuotas valandas nustato pats (-i) darbuotoja(s).

Pavyzdys. Darbdavys nustatė fiksuotas darbo dienos valandas, kurios yra nuo 10:00 iki 15:00 val., šiomis valandomis darbuotoja(s) privalo būti darbovietėje. Lankstus darbo pradžios laikas gali prasidėti, pavyzdžiui, nuo 6:00 iki 10:00, pabaigos laikas – nuo 15:00 iki 19:00 val. Konkretų lankstų darbo pradžios ir (arba) pabaigos laiką turi nusistatyti pats (-i) darbuotoja(s).

Darbdavio sutikimu neišdirbtos nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos gali būti perkeltos į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko* reikalavimų, tad vieną dieną darbuotoja(s) gali dirbti trumpiau, kitą dieną – ilgiau, atidirbdama(s) praėjusios dienos neišdirbtas valandas.

* Maksimalus darbo laikas yra 48 valandos per savaitę (Darbo kodeksas, 114 straipsnis), vieną darbo dieną (pamainą) nuo kitos turi skirti bent 11 valandų poilsio, o per 7 darbo dienas darbuotojui (-ai) turi būti suteikiamos nepertraukiamos 35 valandos poilsio (Darbo kodeksas, 122 straipsnis).

Šaltinis:
Darbo kodeksas, 113, 116 straipsniai.

Darbuotoja(s) ir darbdavys gali susitarti dėl individualaus darbo laiko režimo, nustatant asmeninį darbo grafiką konkrečiam (-iai) darbuotojui (-ai). Tokius grafikus darbdavys gali nustatyti vienam ar keliems darbuotojams (-oms) (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams (-oms) darbovietėje.

Nustatant individualų darbo grafiką, svarbu užtikrinti, kad darbo laiko norma* būtų įvykdyta per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.

Pavyzdys. Darbuotojui (-ai) nustatoma 4 dienų darbo savaitė nuo antradienio iki penktadienio po 10 val. per dieną.

Individualus darbo grafikas skiriasi nuo lankstaus darbo grafiko tuo, kad, nustačius individualų darbo grafiką, dirbama pagal fiksuotą grafike numatytą laiką. Lankstaus darbo grafiko atveju, darbuotojui (-ai) suteikiama teisė nefiksuotą darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą keisti savo nuožiūra.

Jei darbuotojo(s) prašymas dirbti individualiu darbo laiko režimu grindžiamas siekiu derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, darbdavys gali atsisakyti tenkinti darbuotojo(s) prašymą tik dėl svarbių, objektyvių priežasčių.

*Darbuotojo(s) darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui (-ai) nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

Šaltinis:
Darbo kodeksas, 113, 116 straipsniai.

Lietuvoje įstatymai numato galimybę darbuotojui (-ai) ir darbdaviui susitarti dėl ne viso darbo laiko, sumažinant dirbamų valandų skaičių norima dalimi. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas lanksčiai: sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita. Darbas ne visą darbo laiką gali būti nustatytas terminuotai arba neterminuotai.

Darbdavio atsisakymas leisti dirbti ne visą darbo laiką, taip pat vienodų darbo sąlygų nustatymo pažeidimas gali būti ginčijamas Darbo ginčų komisijoje.

Šaltinis:
Darbo kodeksas, 40 straipsnis.

Darbuotojui gali būti suteiktos papildomos laisvos dienos (mamadieniai, tėvadieniai), papildomos mokamos ar nemokamos atostogų dienos, skirtos pasirūpinti šeiminiais ar asmeniniais įsipareigojimais ir taip palengvinti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą. Konkrečias galimas naudas numato Darbo kodekso 135–138 straipsniai.

Už personalą atsakingas organizacijos padalinys ar asmuo gali teikti karjeros konsultavimo paslaugas organizacijos darbuotojams (-oms) prieš ir po karjeros pertraukos, kuri gali įvykti dėl vaikų ar kitų asmenų priežiūros, sveikatos problemų, mokymosi ar profesinio tobulėjimo tikslų. Karjeros konsultacijų metu darbuotojui (-ai) padedama pasirengti sklandžiai atsitraukti ir vėl sugrįžti į darbo vietą, aptariami lūkesčiai ir planai.

Karjeros konsultacijos metu prieš ar po karjeros pertraukos gali būti sukuriamas planas, kuriame darbuotoja(s) ir organizacija sutaria dėl:

• lankstesnio darbo organizavimo formų sugrįžus į darbą (pvz., lankstus darbo grafikas, individualus darbo laiko režimas, nuotolinis darbas);
• profesinių įgūdžių išlaikymo bei kvalifikacijos kėlimo ir atnaujinimo karjeros pertraukos metu, jai besibaigiant arba po jos;
• darbuotojo(s) poreikio savanoriškai įsitraukti į organizacijos veiklą, socializacijos renginius, periodiškus darbinius susitikimus karjeros pertraukos metu;
• darbuotojo(s) poreikio likti įtrauktam (-ai) į organizacijos informacines sistemas (pvz., dokumentų valdymo sistema) ir komunikacijos kanalus (pvz., naujienlaiškiai, intranetas);
• galimų darbuotojo(s) karjeros perspektyvų ir lūkesčių šioje organizacijoje po grįžimo iš karjeros pertraukos;
• organizacijos pasirengimo atliepti po karjeros pertraukos atsiradusius naujus darbuotojo(s) poreikius derinti darbą ir asmeninį gyvenimą (pvz., poreikio dirbti darbovietėje, pritaikytoje asmenims su negalia ar sveikatos sutrikimais, asmenims, auginantiems ar globojantiems mažamečius vaikus ir pan.).

Organizacija, norinti paskatinti greitesnį ar sklandesnį darbuotojo(s) sugrįžimą į darbą po vaiko priežiūros atostogų, gali taikyti tikslines priemones dar darbuotojo(s) atostogų metu. Dėl ilgos karjeros pertraukos, kuri dažniausiai būna susijusi su vaiko priežiūros atostogomis, darbuotoja(s) gali prarasti darbinius įgūdžius, profesinius kontaktus, motyvaciją dirbti toje pačioje darbovietėje, gali jaustis pernelyg atitrūkęs (-usi) nuo įmonės veiklos, darbo pobūdžio, kolektyvo.

Dėl šių priežasčių darbdavys gali susidurti su didesne darbuotojų kaita, didesniu po vaiko priežiūros atostogų negrįžtančių darbuotojų skaičiumi, ilgesniu ir sudėtingesniu sugrįžusių darbuotojų adaptacijos procesu. Todėl darbdaviui rekomenduojama turėti ir siūlyti priemones darbuotojams (-oms), išėjusiems (-ioms) vaiko priežiūros atostogų. Kiekvienu atveju jos turėtų būti taikomos tik su konkretaus (-ios) darbuotojo(s) pritarimu.

Šios priemonės gali būti[1]:

• kvalifikacijos tobulinimo seminarai, mokymai, kursai (nuotoliniai ar tiesioginiai);
• prieiga prie savarankiško mokymosi platformų;
• profesinės žiniasklaidos kanalų, interneto svetainių prenumerata;
• naujienlaiškiai;
• kvietimai į periodinius kolektyvo darbo susitikimus;
• kvietimai į organizacijos ar kolektyvo socializacijos renginius;
• KIT (ang. Keeping in Touch) dienos (laikotarpiai, kai darbuotojas trumpam sugrįžta į darbą ir prisijungia prie kolektyvo);
• atlyginimo lygio palaikymas / didinimas vaiko priežiūros atostogose esantiems (-ioms) darbuotojams (-oms);
• galimybė išlaikyti naudų (angl. benefits) paketą ir pan.

[1] Fair Work Ombudsman. “Best Practice Guide: Parental Leave“, 2013.

Finansinė parama

Organizacija gali finansiškai prisidėti prie darbuotojų artimųjų slaugos ar globos išlaidų keliais būdais:

• išmokėdama tikslines išmokas darbuotojui (-ai) kaip priemoką prie darbo užmokesčio;
• padengdama darbuotojo(s) patirtas ir įrodytas slaugos ar globos išlaidas;
• tiesiogiai finansuodama slaugos ir globos paslaugas.

Finansinė parama gali būti apibrėžto termino ir dydžio, t. y. nustatant finansinės paramos laikotarpį ir apmokėjimo dalį (procentą), jei finansuojama iš dalies. Šios sąlygos turi būti taikomos visiems (-oms) darbuotojams (-oms) vienodai.

Garantijos darbe

Darbuotoja(s), norėdama(s) derinti darbą su artimųjų slauga ir globa, gali susitarti su darbdaviu dėl lankstaus darbo grafiko, individualaus darbo laiko režimo, nuotolinio darbo, darbo ne visą darbo laiką, nemokamų atostogų. Padėti darbuotojui (-ai) vykdyti jo(s) šeiminius įsipareigojimus darbdavį įpareigoja Darbo kodeksas (žr. 28 straipsnį).

Reaguodamos į nepakankamą vaiko priežiūros paslaugų pasiūlą ir prieinamumą, kai kurios organizacijos savo patalpose įrengia darbuotojų vaikams skirtą kambarį, su arba be prižiūrinčiojo asmens. Taip pat gali būti įsteigtas ir organizacijos darbuotojų vaikų darželis. Vaikams skirtos patalpos turėtų būti pritaikytos skirtingiems jų poreikiams – pasirengimui pamokoms, laisvalaikio praleidimui, lavinimuisi ir pan.

Nesant kambario arba darželio organizacijos viduje, darbuotojų patiriamos išlaidos vaikų priežiūrai (darželis, auklė ar auklius) gali būti darbdavio kompensuojamos, nustatant kompensacijos laikotarpį ir (arba) dydį (procentą), jei kompensuojama iš dalies.

Daugiau apie vaikų kambarius jau įkūrusias organizacijas skaitykite publikacijose:
Vaikų priežiūra biure: prabanga, kurią jau turi kelių Lietuvos įmonių darbuotojai
Kūdikis darbe – misija įmanoma: Lietuvos įmonės kuria vaikų kambarius
Vyriausybėje atidarytas vaikų kambarys
VRM rūpinasi darbuotojų gerove – atidarytas kambarys vaikams

Organizacija gali organizuoti neformalų darbuotojų vaikų užimtumą jų laisvalaikio metu arba padengti (dalį arba visas) darbuotojų patirtas išlaidas. Neformalus ugdymo veiklomis darbuotojų vaikams gali būti:

• vaikų stovyklos;
• būreliai;
• sporto užsiėmimai;
• kultūriniai renginiai;
• ekskursijos ir pan.

Organizacija gali suteikti darbuotojams (-oms) papildomų naudų šeimos ir asmeniniam laisvalaikiui praleisti, pavyzdžiui, suteikdama galimybę:

• lankyti sporto klubą;
• lankyti baseiną;
• lankyti sporto pamokas;
• lankyti meno užsiėmimus;
• dalyvauti kultūriniuose renginiuose ir pan.

Organizacija gali suteikti papildomų naudų gerai darbuotojų sveikatai palaikyti, pavyzdžiui, suteikdama galimybę pasinaudoti:

• privačiu sveikatos draudimu;
• profilaktiniu sveikatos patikrinimu darbovietėje;
• skiepais;
• kineziterapijos, masažo, SPA paslaugomis;
• sporto klubu, baseinu;
• sveikatinimo paketu (vitaminais, maisto papildais) ir pan.

Darbdavys savo nuožiūra gali skirti papildomas išmokas ar priemokas darbuotojui (-ai), susidūrusiam (-iai) su papildomais šeiminiais ar asmeniniais rūpesčiais, pasikeitus darbuotojo(s) šeiminėms, asmeninėms aplinkybėms. Darbdavio finansinė parama skirta padėti išspręsti kilusias problemas darbuotojo(s) gyvenime ar paremti darbuotoją svarbiu jo gyvenimo metu.

Papildomos priemokos darbuotojui (-ai) gali būti mokamos šiais atvejais:

• išeinant į ar grįžtant iš vaiko priežiūros atostogų;
• slaugant ar globojant artimuosius;
• sudarius santuoką;
• susilaukus vaiko ar įvaikinimo atveju;
• vaiko globos ar laikinos globos atveju;
• pradėjus ar baigus studijas;
• ištikus nelaimei, nelaimingam įvykiui;
• ligos ar negalios atveju;
• artimojo mirties atveju ir pan.

Teisės aktai numato galimybę besilaukiančioms moterims eiti nėštumo ir gimdymo atostogų ir gauti už tai išmoką, taip pat mažus vaikus auginantiems tėvams, įtėviams ar globėjams numatytos vaiko priežiūros atostogos su galimybe gauti atitinkamą išmoką, tėvystės atostogos ir atitinkama išmoka tėčiams, globėjams ir įtėviams. Dėl konkrečių sąlygų ir išmokų dydžių, jų mokėjimo trukmės geriausia domėtis „Sodros“ interneto svetainėje.

Auginant mažamečius vaikus aktualu pasidomėti ir galimybe juos slaugyti vaikams susirgus ir gauti atitinkamą išmoką. Daugiau informacijos apie tai rasite „Sodros“ interneto svetainėje.

Ligonių ir vyresnių šeimos narių slauga bei priežiūra nėra tai, ką kas nors galėtų numatyti planuodami (-os) savo karjerą, tačiau atsiradus būtinybei prižiūrėti artimąjį (-ą), tenka naujus įsipareigojimus derinti su profesine veikla.

Kalbant apie ligonių ir vyresnio amžiaus šeimos narių priežiūrą, labai svarbus lyties aspektas, nes moterims ši našta tenka dažniau nei vyrams. Taip yra dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja stereotipinis požiūris į moterį kaip į švelnią bei rūpestingą slaugytoją ir manoma, kad jai aukoti darbui skirtą laiką dėl artimųjų priežiūros yra priimtiniau. Tai lemia didesnį moterų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, o kai kurios moterys apskritai atsisako karjeros.

Kai darnos atrasti nepavyksta, krenta gyvenimo kokybė, nes labai padidėja bendras nuovargis, atsiranda pastovus nerimas ir stresas, kuris nekontroliuojamas gali neigiamai atsiliepti fizinei bei emocinei sveikatai. Todėl labai svarbu žinoti, kas galėtų palengvinti tekusią atsakomybę. Vienos iš pirmųjų kliūčių yra psichologinės, bet kiekviena(s) darbuotoja(s), kaip ir jūs, yra žmogus, su savo asmeniniu gyvenimu ir vienokiais ar kitokiais įsipareigojimais – visi jie yra svarbūs. Tai prisiminus, bus lengviau pasinaudoti tiek darbovietės, tiek valstybės suteikiamomis darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo priemonėmis, nejaučiant kaltės ar gėdos.

Kitų žmonių ir organizacijų teikiama pagalba

Tyrimai rodo, kad ligonius (-es) ar vyresnius (-es) šeimos narius (-es) prižiūrintys (-čios) darbuotojai (-os) jaučia mažiau streso ir gali lengviau asmeninius įsipareigojimus suderinti su darbu, kai jiems ir joms padeda kiti žmonės ir dalį atsakomybės už artimojo priežiūrą prisiima sau. Tai padaryti lengviausia tada, kai prižiūrimas žmogus turi didelę šeimą, kurios nariai gali tarpusavyje pasidalinti atsakomybėmis ir viena(s) kitą pavaduoti.

Net jei neturite padėti galinčių artimųjų, Lietuvoje yra daug organizacijų bei privačių asmenų, siūlančių pagalbą prižiūrint senjorus. Socialinės globos paslaugas bei integralią pagalbą, kurią sudaro socialinės paslaugos ir papildomi darbai, pažeidžiamiems senjorams siūlo ir iš dalies apmoka  savivaldybės. Kai šeimos finansinė padėtis yra sudėtinga, ji gali būti atleidžiama nuo mokėjimo už socialines paslaugas. Jei manote, kad jums tokia pagalba būtų reikalinga, turėtumėte kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam (-ai) ir sau. Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo (-osios) priežiūra, galima prašyti didesnės pagalbos – periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, integralios pagalbos, taip pat laikino atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikrą laiką.

Kokiomis Darbo kodekse numatytomis priemonėmis galite naudotis?

Tam, kad būtų paprasčiau suderinti darbą ir ligonio (-ės) arba vyresnio (-ės) šeimos nario (-ės) priežiūrą, galima naudotis keletu skirtingų Darbo kodekse numatytų priemonių, net jei tiesiogiai jos nėra susijusios su artimųjų priežiūra. Šios priemonės yra:

• laikinasis nedarbingumas. Susirgus nuo jūsų priklausomam (-ai) šeimos nariui (-ei) ar labai pablogėjus jo(s) sveikatai, galite kreiptis į gydytoją dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo (biuletenio), daugiau informacijos apie tai „Sodros“ svetainėje;
• nemokamos atostogos. Darbdavys yra įpareigotas darbuotojui (-ai), slaugančiam (-ai) šeimos narį (-ę) ar kartu su darbuotoju (-a) gyvenantį asmenį, tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga, suteikti nemokamas atostogas;
• nemokamas laisvas laikas darbo dienos metu. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo(s) prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo(s) asmeniniams poreikiams tenkinti. Su darbdaviu galite susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Ši priemonė gali būti naudinga, kai jūsų prižiūrimam (-ai) ligoniui (-ei) ar vyresniam (-ei) šeimos nariui (-ei), ar kartu gyvenančiam asmeniui yra suplanuotas vizitas pas gydytoją ar tik vieną kartą per ilgesnį laikotarpį reikalinga procedūra – tai nėra ilgalaikio iššūkio sprendimo būdas.
• lankstus darbo grafikas. Tai toks grafikas, kai darbdavys nustato visiems darbuotojams (-oms) bendras dienos (pamainos) valandas, kuriomis jie ir jos privalo būti darbovietėje, o kitas tos dienos (pamainos) valandas darbuotojai (-os) gali dirbti prieš ar po šių valandų.
• individualus darbo laiko režimas. Toks režimas leidžia organizuoti savo darbą atsižvelgiant į krūvius bei asmeninio gyvenimo poreikius. Pavyzdžiui, įprastai penktadieniais dirbamas valandas galite perkelti į kitas savaitės dienas, o penktadienį visada turėti laisvą.
• darbas nuotoliniu būdu. Jei tam, kad atliktumėte savo darbą, neprivalote visą darbo laiką būti darbovietėje, galite pateikti darbdaviui prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Ši priemonė gali padėti panaikinti nerimą, kuris jaučiamas būnant atskirai nuo prižiūrimo (-os) šeimos nario (-ės) ar kartu  gyvenančio asmens.

[1] Murphy, C., Cross, C. (2018, gruodžio 27). Blurred lines: work, eldercare and HRM. The International Journal of Human Resource Management.

Negalia gali būti labai įvairi: įgimta arba įgyta dėl ligos, senėjimo ar nelaimingo atsitikimo; lengva, vidutinio sunkumo arba sunki; fizinė, sensorinė, intelektinė, psichosocialinė arba pasireiškianti raidos sutrikimais. Kiekvienas negalios tipas ir jo sudėtingumas lemia skirtingą žmonių su negalia savarankiškumo lygį ir reikalingą pagalbą. Tik daug žinodami apie jūsų šeimos nario (-ės) ar kartu gyvenančio asmens negalią galėsite padėti jam / jai gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu atskirti, kas jūsų artimajam (-ai) iš tiesų padės, o kas – trukdys ar vers blogiau jaustis.

Fizinė negalia

Fizinei negaliai yra priskiriama judėjimo negalia, kai asmens galimybė judėti ir valdyti savo kūną yra ribota. Taip pat somatiniai sutrikimai, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, širdies ligos ir kt.

Jei jūsų šeimos narys (-ė) ar kartu gyvenantis asmuo turi fizinę negalią, visada stenkitės:

1. bendrauti su juo (ja) kaip su bet kuriuo kitu žmogumi;
2. užduoti klausimus;
3. nevengti paprašyti pakartoti sakinio – fizinė negalia gali trukdyti aiškiai kalbėti, todėl žmogui gali būti patogiau jums atsakyti raštu ar naudojant tam pritaikytus prietaisus;
4. pasiūlyti savo pagalbą;
5. nedaryti prielaidų apie tai, ko šeimos narys (-ė) su negalia iš jūsų tikisi ir kokios pagalbos jam / jai reikia;
6. pasiteirauti, ar jam / jai apskritai yra reikalinga pagalba ir kokios pagalbos reikėtų;
7. be sutikimo neliesti pagalbinių priemonių, kurias jūsų prižiūrimas asmuo naudoja judėjimui;
8. užtikrinti, kad žmogus su jumis bendraudamas akis į akį jaustųsi oriai – jei jis / ji juda rateliais, sėdi ar guli lovoje, atsistokite toliau ar atsisėskite priešais, kad būtų patogu palaikyti akių kontaktą ir žmogui su negalia nereikėtų įsitempus žiūrėti aukštyn.

Sensorinė negalia

Sensorinė negalia yra jutimo organų sutrikimas, trukdantis priimti informaciją jutimo organais. Šiai negalios rūšiai priskiriama klausos negalia, regos negalia bei tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai kaip balso praradimas, greitakalbystė ar lėtakalbystė.

Žmonės su sensorine negalia pasaulį pažįsta visiškai kitaip nei šios negalios neturintieji (-čiosios), todėl gali būti, kad žinodami (-os) negalios specifiką ir patys / pačios turėsite įgyti tam tikrų įgūdžių. Pavyzdžiui, jei turite šeimos narį (-ę) su klausos negalia, išmoksite gestų kalbos, kad galėtumėte visaverčiai bendrauti su savo artimuoju (-aja). Kaip ir bendraudama(s) su bet kokią kitą negalios formą turinčiu asmeniu, stenkitės:

1. paklausti, koks bendravimo būdas jūsų artimajam (-ai) yra priimtiniausias;
2. neparodyti susierzinimo, kai iškyla problemų bendraujant ir sunku vienam (-ai) kitą suprasti;
3. pasiteirauti, ar jūsų pagalba yra reikalinga ir, jei taip, kokia;
4. nesielgti su savo artimuoju (-aja) kaip su vaiku, kuris nieko negali padaryti savarankiškai.

Psichosocialinė negalia

Psichosocialinė negalia, ypač tokie sunkūs tikrovės atspindėjimo sutrikimai kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar maniakinė depresinė psichozė, dažnai kelia nemažai įtampos, kuri, jei nėra suvaldoma, gali peraugti į pasyvų pyktį. Artimasis (-oji) su psichosocialine negalia gali atrodyti užsidaręs (-iusi) savyje ar priešiškai nusiteikęs (-usi), bet reikia nepamiršti, kad daugeliu atvejų tai yra ligos simptomai, o ne sąmoningas siekis jus užgauti.

Sunkesnėmis akimirkomis ir ypač tada, kai artimąjį (-ąją) ištinka krizė, negalite elgtis kaip konfliktinėje situacijoje – rami jūsų reakcija yra būtina, todėl:

1. nerodykite susierzinimo ar pykčio, nerėkite;
2. nenutraukinėkite ir už savo šeimos narį (-ę) neužbaiginėkite sakinių;
3. nestovėkite priešais panikuojantį žmogų, nes jis jau yra išsigandęs ir, blokuodami vaizdą ar praėjimą, tik sukelsite dar didesnę baimę;
4. nebandykite šeimos nario (-ės) su negalia sudrausminti dėl jo(s) minčių ar elgesio, nekaltinkite;
5. nesibraukite į asmeninę erdvę, nebandykite suvaržyti judesių, jei tai nėra būtina jūsų artimajam (-ai) ar aplink jį esantiems žmonėms apsaugoti.

Norėdami (-os) padėti šeimos nariui su psichosocialine negalia nesukeliant įtampos, stenkitės:

1. išlaikyti įprastus kasdienio gyvenimo įpročius;
2. bendrauti su artimuoju (-aja) kaip su bet kuria kita asmenybe, įsiklausant į jo(s) poreikius;
3. dalintis savo jausmais ir poreikiais;
4. atrasti malonių laisvalaikio veiklų, kuriomis galėtumėte užsiimti drauge;
5. pašalinti bet kokius papildomus trikdžius (pašalinius žmones, televiziją, muziką, triukšmą iš gatvės ir kt.), kai tik pastebite blogėjančią artimojo (-osios) su negalia būklę;
6. kalbėti ramiai ir aiškiai.

Kokiomis Darbo kodekse numatytomis priemonėmis galite naudotis?

Tam, kad būtų paprasčiau suderinti darbą ir šeimos nario (-ės) ar kartu gyvenančio asmens su negalia priežiūrą, galima naudotis keletu skirtingų Darbo kodekse numatytų priemonių, net jei tiesiogiai jos nėra susijusios su artimųjų priežiūra. Šios priemonės yra:

1. Laikinas nedarbingumas. Susirgus šeimos nariui (-ei) su negalia ar labai pablogėjus jo(s) sveikatai, galite kreiptis į gydytoją dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo (biuletenio), daugiau informacijos apie tai „Sodros“ svetainėje;
2. Papildomos laisvos dienos. Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, suteikiami vadinamieji mamadieniai ir tėvadieniai.
3. Nemokamos atostogos. Jei auginate vaiką su negalia, tam tikrais atvejais Darbo kodeksas numato galimybę naudotis iki 30 kalendorinių dienų nemokamomis atostogomis.
4. Nemokamas laisvas laikas darbo dienos metu. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo(s) prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo(s) asmeniniams poreikiams tenkinti. Su darbdaviu galite susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Ši priemonė gali būti naudinga, kai šeimos nariui (-ei) su negalia yra suplanuotas vizitas pas gydytoją ar tik vieną kartą per ilgesnį laikotarpį reikalinga procedūra – tai nėra ilgalaikio iššūkio sprendimo būdas.
5. Lankstus darbo grafikas. Tai toks grafikas, kai darbdavys nustato visiems darbuotojams (-oms) bendras dienos (pamainos) valandas, kuriomis jie ir jos privalo būti darbovietėje, o kitas tos dienos (pamainos) valandas darbuotojai (-os) gali dirbti prieš ar po šių valandų.
6. Individualus darbo laiko režimas. Naudojantis lanksčiu darbo grafiku keičiasi tik darbo pradžios ir pabaigos laikas, o darbuotojai (-os) gali organizuoti savo darbą, atsižvelgdami (-os) į krūvius bei asmeninio gyvenimo poreikius. Pavyzdžiui, įprastai penktadieniais dirbamas valandas galite perkelti į kitas savaitės dienas, o penktadienį visada turėti laisvą.
7. Darbas nuotoliniu būdu. Jei darbui atlikti fiziškas jūsų buvimas darbovietėje nėra būtinas, galite darbdaviui pateikti prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Ši priemonė gali padėti pasirūpinti šeimos nariu (-e) su negalia ir užtikrinti poreikių patenkinimą, kai jam / jai reikalinga pastovi priežiūra, ji(s) išgyvena krizę, serga ar pan.

Daugiau informacijos:
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, www.negalia.lt.
Galių dėžutė, www.galiudezute.lt.
Infografikas „Aš – žmogus, turintis psichikos negalią. Daugiau informacijos apie psichikos negalią“ (2016).

Tuo pat metu mokytis ir dirbti nėra lengva, nes abi veiklos reikalauja susikaupimo, atidumo ir laiko. Šis klausimas yra aktualus daugeliui dirbančių žmonių. Mokymasis dažnai neapsiriboja universitetinėmis studijomis – karjeros siekiantys žmonės reguliariai vyksta į komandiruotes, mokymus, taip pat dalyvauja ilgesnės trukmės neformaliojo ugdymo programose. Nors į darbo ir mokslų derinimą dažniau žiūrima per prioritetų pasirinkimo bei laiko vadybos prizmę, įstatymuose taip pat atsižvelgiama į poreikį derinti profesinį gyvenimą ir išsilavinimo siekį.

Darbo kodeksas numato įvairias priemones, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, būtų lengviau derinti darbo ir mokslo veiklas. Tai papildomos laisvos dienos, mokslo ar kūrybinės atostogos ir kitos priemonės, padedančios derinti darbo ir asmeninio gyvenimo įsipareigojimus.

Darbo dienos metu darbuotojo(s) prašymu ir darbdavio sutikimu gali būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo(s) asmeniniams poreikiams tenkinti. Neišdirbtos darbo valandos perkeliamos į kitas darbo dienas.

Kalbant apie dalyvavimą paskaitose, verta apsvarstyti galimybę pateikti darbdaviui prašymą dirbti lanksčiu darbo grafiku, kai darbovietėje turėtumėte būti darbdavio nustatytomis valandomis, o pradžios ir pabaigos laikas būtų pritaikytas pagal jūsų individualius poreikius, arba susikurti individualų darbo grafiką, kad dėl mokslų intensyvumo konkrečiomis savaitės dienomis nenukentėtų jūsų rezultatai darbe ir atvirkščiai. Taip pat naudinga priemone, jei tai leidžia jūsų darbo specifika, gali tapti darbas nuotoliniu būdu, nes šitaip laiką, kurį kasdien praleidžiate pakeliui į darbą ir iš jo, galėtumėte skirti mokslams, atsirastų ir galimybė geriau pailsėti.

Aktyvus laisvalaikis yra itin svarbus fizinei bei emocinei sveikatai stiprinti ir jį suderinti su darbu, kai sportuojate viena(s), gali būti ganėtinai paprasta. Bet sportuojant profesionaliai, ypač žaidžiant komandinį sportą, gali kilti daugiau iššūkių, nes dažniausiai negalite visiškai savarankiškai dėlioti savo dienotvarkės, reikia derintis prie trenerių, komandos narių tvarkaraščių ir vykstančių renginių.

Derinant darbą su sportu verta apsvarstyti galimybę pateikti darbdaviui prašymą dirbti lanksčiu darbo grafiku, kai darbovietėje turėtumėte būti darbdavio nustatytomis valandomis, o pradžios ir pabaigos laikas būtų pritaikytas pagal jūsų individualius poreikius, arba susikurti individualų darbo grafiką, kad dėl sporto veiklų intensyvumo konkrečiomis savaitės dienomis nenukentėtų jūsų rezultatai darbe ir atvirkščiai. Taip pat naudinga priemone, jei tai leidžia jūsų darbo specifika, gali tapti darbas nuotoliniu būdu, nes šitaip laiką, kurį kasdien praleidžiate pakeliui į darbą ir iš jo, galėtumėte skirti sportui, atsirastų ir galimybė geriau pailsėti.

Daug žmonių save atranda veiklose, kurios padeda pajusti pilnatvę ir gerina bendrą gyvenimo kokybę. Vieniems (-oms) tai gali būti sportas ar menai, kitiems (-oms) – savanorystė ir bendruomeninė veikla, dažnai susijusi su stipriu pilietiškumo jausmu. Nors įmanoma savanoriška veikla užsiimti ir individualiai, savanorystė paprastai suburia bendruomenes, orientuotas į konkrečios problemos sprendimą.

Pagal numatomą rezultatą yra išskiriamos dvi pagrindinės savanorystės šakos: į kitus orientuota savanorystė ir į save orientuota savanorystė. Į kitus orientuotai savanorystei galima priskirti pagalbą sergantiems žmonėms, savanoriavimą emocines krizes išgyvenantiems žmonėms skirtose karštosiose telefonų linijose, rūpinimąsi vienišais senjorais ir nepasiturinčiais asmenimis. Į save orientuota savanorystė yra tokia savanorystė, kuri duoda asmeninės naudos pačiam (-iai) savanoriui (-ei). Tai gali būti savanoriavimas su profesine veikla susijusiose organizacijose, siekiant įgyti patirties ir naujų įgūdžių.

Dažniausiai akcentuojama savanorystės nauda yra patirtis, kurios gali prireikti ieškant darbo. Moksliniai tyrimai parodė, kad į kitus orientuota savanoriška veikla padeda pasijusti reikalingam (-ai), skatina pasitenkinimą gyvenimu ir pasitikėjimą savimi, todėl žmogus tampa stipresnis, pagerėja jo(s) sveikata[1].

Derinant darbą su savanoryste verta apsvarstyti galimybę pateikti darbdaviui prašymą dirbti lanksčiu darbo grafiku, kai darbovietėje turėtumėte būti darbdavio nustatytomis valandomis, o pradžios ir pabaigos laikas būtų pritaikytas pagal jūsų individualius poreikius, arba susikurti individualų darbo grafiką, kad dėl savanorystės konkrečiomis savaitės dienomis nenukentėtų jūsų rezultatai darbe ir atvirkščiai. Taip pat naudinga priemone, jei tai leidžia jūsų darbo specifika, gali tapti darbas nuotoliniu būdu, nes šitaip laiką, kurį kasdien praleidžiate pakeliui į darbą ir iš jo, galėtumėte skirti savanorystei, atsirastų ir galimybė geriau pailsėti.

[1] Yeung, J. W. K, Zhang, Z., Kim, T. Y. (2017) Volunteering and health benefits in general adults: cumulative effects and forms. BMC Public Health, 17:736.

Darbdavys turėtų būti suinteresuotas užtikrinti jums galimybę derinti darbą ir religinę praktiką. Darbdavio pagarba darbuotojo(s) poreikiams skatina darbuotojo(s) pasitikėjimą organizacija ir prisideda prie didesnio darbo našumo.

Dėl bet kokių su religine praktika susijusių poreikių yra geriausia atvirai kreiptis į tiesioginį (-ę) vadovą (-ę), kad ji(s) būtų informuota(s) ir galėtų jums padėti išspręsti kilusius iššūkius. Jei dėl tikėjimo nepraktikuojate tam tikrų veiklų, pavyzdžiui, nešvenčiate gimtadienių, apie tai būtų naudinga žinoti ir kolektyvui, kad jums nebūtų daromas spaudimas dalyvauti kitų šventėse. Nežinodami (-os) apie jūsų poreikius bei nuostatas, kolegos (-ės) gali patys / pačios to nenorėdami (-os) versti jus jaustis nemaloniai, įtraukdami (-os) jus į bendras šventes.

Darbo kodeksas ir Lygių galimybių įstatymas draudžia tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuoti žmogų dėl religijos, todėl nei darbdavys, nei kolektyvas negali su jumis dėl to elgtis nepalankiai. Jei manote, kad esate diskriminuojama(s) dėl religijos, galite kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Darbo ginčų komisiją arba teismus.

Vieni su sveikatos užtikrinimu susiję vizitai pas sveikatos priežiūros specialistus gali būti planuojami ir prie darbo grafiko derinami iš anksto, kiti būna netikėti, tačiau net tokiais atvejais įmanoma juos suderinti su darbiniais įsipareigojimais.

Laikinasis nedarbingumas

Jei susirgote ir negalite dirbti, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo. Daugiau informacijos apie laikiną nedarbingumą ir ligos išmokas galite rasti ČIA.

Kitų sveikatos poreikių tenkinimas

Reguliarios sveikatos patikros, vizitai pas odontologus ar kitus sveikatos priežiūros specialistus neretai persidengia su darbo grafiku, todėl tenka ieškoti būdų suderinti darbą ir šiuos sveikatos poreikius. Darbo dienos metu darbuotojo(s) prašymu ir darbdavio sutikimu gali būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo(s) asmeniniams poreikiams tenkinti. Neišdirbtos darbo valandos tokiu atveju perkeliamos į kitas darbo dienas.

Darbuotojo(s) su negalia prašymu, darbdavys per metus turi jam / jai suteikti iki trisdešimt kalendorinių dienų trunkančias nemokamas atostogas. Šios atostogos darbuotojo(s) nuožiūra gali būti naudojamos bet kam, todėl, jei yra poreikis, nemokamas atostogas galima naudoti sveikatinimui, pavyzdžiui, gydymui sanatorijoje.

Valstybės tarnautojams (-oms) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numato ir daugiau garantijų – mokamas darbo dienas, kurias galima naudoti vizitams sveikatos priežiūros įstaigose ir valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose.

Būtinai pasidomėkite, ar jūsų darbovietė siūlo papildomų naudų darbo ir sveikatos poreikių derinimui.

Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį suteikti iki 5 kalendorinių dienų trunkančias nemokamas atostogas, kad darbuotojas galėtų dalyvauti mirusio(s) šeimos nario (-ės) laidotuvėse. Nors tiek laiko gali užtekti laidotuvėms organizuoti, atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir gedulo yra daug sunkiau.

Visiškai išvengti darbo bus neįmanoma

Tam, kad susitaikytumėte su netektimi, jums gali prireikti nemažai laiko. Kai šeimos nariai (-ės) atsiduria pavojuje arba jų netenkama, jokie darbiniai įsipareigojimai kurį laiką neatrodo svarbūs, bet visiškai išvengti darbo gedulo laikotarpiu greičiausiai bus neįmanoma, o ir apskritai tai nebūtų pats geriausias sprendimas, nes darbas suteikia progą nors trumpam laikui nukreipti mintis nuo sielvarto. Tačiau svarbu suprasti, kad jūsų patiriamas skausmas niekur nedings vien dėl to, kad sugrįšite į darbą. Atsiminimus atgaivinti gali net ir labai maži dirgikliai, pavyzdžiui, kolegos (-ės) paminėtas filmas, pažįstamas kvapas, savaitės diena, kuri buvo svarbi jums ir jūsų artimajam (-ai) ir pan. Viso to galima tikėtis, todėl turėtumėte pagalvoti, kokia darbo aplinka jums padėtų labiausiai.

Tikėtina, kad grįžę (-usios) į darbą pastebėsite pasikeitusį bendradarbių elgesį, pavyzdžiui, artimesni (-ės) kolegos (-ės) nebeužsuks į kabinetą su jumis paplepėti taip, kaip tai darydavo iki jūsų netekties. Pabandykite jiems / joms už tai atleisti iš anksto. Mirtis visus pastato į nepatogią situaciją, nes visuomenėje šios temos iki šiol yra vengiama, ir niekada nežinome, kaip elgtis, kai nutinka neišvengiama. Nėra vieno teisingo būdo gedėti mylimo(s) šeimos nario (-ės), taip pat nėra vieno teisingo būdo išreikšti paramą artimojo (-sios) netekusiam (-ai) draugui (-ei) ar kolegai (-ei). Greičiausiai komanda jums nori tik gero, bet nežino, kaip galėtų ar turėtų jums padėti. Baimė itin sudėtingoje situacijoje pasielgti netinkamai gali lemti pasyvumą bei šaltumą.

Priklausomai nuo to, kokio dydžio organizacijoje dirbate bei kokia yra organizacijos kultūra, darbuotojų informuotumas apie jūsų netektį taip pat gali labai skirtis, tad vadeles geriausia paimti į savo rankas. Pagalvokite, kokio komandos elgesio norėtumėte. Ar pokalbiai apie jūsų mylimą žmogų suteiktų jums komforto jausmą, ar priešingai – darbe norite kuo mažiau netektį primenančių šnekų? Bet kuriuo atveju galite komandai išsiųsti bendrą laišką, padėkoti už supratingumą ir pasakyti, kokia parama jums šiuo metu reikalinga.

Nebandykite paslėpti jaučiamo skausmo

Gali būti, kad nenorėdami (-os) tapti našta kolegoms, jūs stengsitės dirbti daugiau ir įrodyti, kad galite nugalėti savo emocijas. Gedulas žmones išvargina, veikia juos ir emociškai, ir fiziškai, todėl atleiskite sau, jei darbe kurį laiką negalėsite atlikti daug užduočių ar išlaikyti aukštų rezultatų. Būkite atviri (-os) su savo darbdaviu ir paprašykite pagalbos stengiantis sugrįžti į įprastą ritmą. Galbūt jums reikalinga galimybė kaskart dėl to neinformuojant vadovo dvidešimčiai minučių atsitraukti nuo darbo, kai pajaučiate kylančias emocijas? Galbūt būtų lengviau, jei bent dalį darbo laiko galėtumėte dirbti nuotoliniu būdu? Atvirumas padės tiesioginiam (-ei) vadovui (-ei) geriau suprasti jūsų darbo pokyčių priežastis ir priimti optimalius sprendimus.

Viena didžiausių kliūčių sėkmingam asmeninio gyvenimo ir darbo derinimui yra darbo kultūra, kurioje nepalankiai žiūrima į darbuotojų šeiminius rūpesčius ir asmeninio gyvenimo poreikius.

Baimė kalbėti apie savo šeimą, vaikus bei pranešti kolegoms (-ėms) ir vadovams (-ėms) apie savo rūpesčius arba poreikius už darbo ribų  neigiamai veikia ir moteris, ir vyrus. Ši baimė pagrįsta įsivaizdavimu, kad tai gali neigiamai paveikti jūsų karjeros galimybes, tapti pretekstu komandai abejoti jūsų motyvacija. 22,6 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų darbe į vyrus, imančius nedarbingumo laikotarpį dėl šeiminių įsipareigojimų (pavyzdžiui, vaiko / šeimos nario ligos) žiūrima nepalankiai, o 18,3 proc. mano, kad jų darbe tokiomis aplinkybėmis nepalankiai žiūrima į moteris.

Nors daugėja tėčių, kurie lygiai su mamomis įsitraukia į vaikų auginimą ir šeimos reikalus, moterys vis dar dominuoja atlikdamos pagrindinę šeimos priežiūros funkciją. Ir tai dažnai būtent joms sudaro kliūtis darbe kilti karjeros laiptais.

Darbuotojai (-os) neturėtų slėpti ar jaustis blogai kalbėdami (-os) apie savo šeimą ir asmeninį gyvenimą bei su tuo susijusius iššūkius. Pripažinkite – reta(s) jūsų kolega (-ė) ar vadovas (-ė) neturi asmeninio gyvenimo. Dažna(s) jų, kaip ir jūs, galimai turi šeimą, vaikų, kitokių asmeninių įsipareigojimų, todėl reikėtų pripažinti, kad šeimos fronte dažnai gali iškilti neatidėliotinų reikalų ar čia ir dabar spręstinų klausimų. Nuo jūsų atvirumo ir šių klausimų pavertimo kasdiene praktika, darbo kultūra gali keistis į draugiškesnę ir saugesnę.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo poreikių turi ir kolegos (-ės), neturintys (-čios) vaikų ar šeiminių įsipareigojimų. Jų asmeninio gyvenimo poreikiai  turėtų būti taip pat  gerbiami, suteikiant sąlygas juos derinti su darbu.

Keli patarimai, kaip darbo aplinką padaryti draugišką jūsų asmeninio gyvenimo klausimams:

• Stenkitės atvirai kalbėti apie gyvenimą už darbovietės sienų. Jei kalbėsite apie savo šeimą (ar kitus asmeninio gyvenimo aspektus ir poreikius), tai paskatins ir komandą atvirai komunikuoti savo poreikius derinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Kuo daugiau vyrų kalbės apie savo poreikius, susijusius su vaikų auginimu, tuo mažiau tai atrodys kaip „moterų reikalas“.
• Neslėpkite tikrųjų savo išėjimo anksčiau iš darbo priežasčių, jei jos susijusios su jūsų šeimos reikalais (pavyzdžiui, pasiimti sergantį vaiką iš mokyklos, nuvežti vaiką į būrelį, dalyvauti tėvų susirinkime ir pan.).
• Stenkitės atvirai komunikuoti apie iškilusias problemas, susijusias su asmeniniu gyvenimu (pavyzdžiui, šeimos narių slaugą, poreikį pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos anksčiau, sudalyvauti svarbiame vaikui įvykyje (mokyklos šventėje, varžybose, kt.).
• Nebijokite pasiteirauti savo koleg(i)ų apie jų šeimą, jei žinote, kad jų asmeniniame gyvenime kilo iššūkių. Tokiu būdu kursite praktiką pasidalinti savo rūpesčiais su kolegomis (-ėmis).
• Palaikykite šeiminių įsipareigojimų (vaikų) turinčius (-as) kolegas (-es) ir padėkite jiems / joms šeimą ir darbą derinti geriau, pasiūlykite susitikimų neorganizuoti darbo pradžioje arba prieš pat darbo valandų pabaigą, kai vaikų turintiems (-čioms) kolegoms (-ėms) galimai reikia nuvežti ar parsivežti vaikus iš ugdymo įstaigos.
• Palaikykite kolegas, kai jiems iškyla poreikis dėl asmeninių įsipareigojimų išeiti iš darbo anksčiau, perkelti suplanuotus darbus arba susitikimus ir pan. Padėkite jiems / joms savo supratingumu bei palaikymu.
• Sureaguokite ir išreikškite savo nepritarimą, kai girdite seksistinius ar žeminančius juokelius ir komentarus, susijusius su rūpinimusi šeimos reikalais. Nesvarbu, ar jie skirti moterims, ar vyrams. Nepalaikykite savo tylėjimu darbo kultūros, kurioje egzistuoja neigiami lyčių stereotipai.
• Palaikykite dirbančias mamas, kurios aktyviai derina šeiminius įsipareigojimus ir darbą. Tai gali būti tokie maži dalykai, kaip komplimentas ar padėka už gerai atliktą užduotį, pasisakymą per susitikimą ir pan. Tyrimai rodo, kad po vaiko priežiūros grįžusioms moterims vienas didžiausių iššūkių yra sumažėjęs pasitikėjimas savo profesiniais gebėjimais, todėl jūsų palaikymas gali padėti greičiau atgauti pasitikėjimą ir efektyviai įsitraukti į darbus. Taip pat, dažnai į darbus visu pajėgumu sugrįžti sunku ir dėl naujai atsiradusių atsakomybių namie bei situacijų, kai reikia rinktis, kuriam iš gyvenimo vaidmenų teikti prioritetą. Todėl vadovai (-ės) ir kolegos (-ės) gali padėti joms palaikydami (-os) jas bei sumažindami (-os) jų kaltės jausmą, parodydami (-os), kad supranta situaciją ir reikalui esant gali ją pavaduoti ir padėti su darbo užduotimis.

Jei manote, kad ribos tarp jūsų darbinių ir asmeninių įsipareigojimų yra neaiškios, dažnai apima jausmas, kad nuolatos bėgate ir nieko nespėjate ir dėl to nukenčia jūsų gyvenimo kokybė, pats laikas sustoti ir pagalvoti, kaip šią problemą išspręsti. Nors kartais gali atrodyti, kad gyvenimo tempas tik greitėja, turime vėl ir vėl sau pakartoti, kad paroje yra tik 24 valandos, į kurias turi tilpti visi mūsų įsipareigojimai bei kokybiškam gyvenimui užtikrinti reikalingas poilsis, mityba, fizinė veikla.

Keli patarimai, kaip savo turimą laiką leisti kokybiškai, kad visos jūsų gyvenimo sritys būtų subalansuotos.

1. Suplanuokite savo laiką

Kiekvieną savaitę skirkite laiko suplanuoti savo ateinančią savaitę. Kiekvieną jos dieną. Savaitės planas turi būti realus ir įgyvendinamas, apskaičiuojant tikslų laiką, kurį skirsite kiekvienai veiklai. Į planą turite įtraukti visas savo gyvenimo sritis ir kasdienes veiklas. Jūsų dienos laiko formulė (kai gyvenamas kokybiškas ir subalansuotas gyvenimas) turėtų atrodyti taip:

24  valandos – x (miego valandos) – x (kelionės į / iš darbo ir kitas veiklas) – x (laikas, skirtas asmeniniams įsipareigojimams) – x (sportas, fizinė / aktyvi veikla) – x (laikas, skirtas savęs priežiūrai) = x (darbui skiriamas laikas).

Laikas, skirtas asmeniniams įsipareigojimams, yra visa tai, kas jums svarbu ir būtina. Kiekvienas asmuo į šią dienos dalį sudeda skirtingus dalykus. Tai gali būti laikas su šeima, savanoriavimas, bendruomeninė veikla, pomėgiai ir t. t.

Į laiką, skirtą savęs priežiūrai, patenka valgymas, asmeninė higiena, apsirengimas ir kita asmeninė ruoša.

Kai aiškiai matysite, kaip atrodo jūsų diena, išskirta veiklomis su aiškiai skirtu laiku kiekvienai iš jų, galima pereiti prie bendro savaitės plano. Kai kurių žmonių dienos atrodo labai panašios viena į kitą, kitų – asmeninių įsipareigojimų įvairovės dėka viena nuo kitos gali smarkiai skirtis. Kai tampa aišku, kaip atrodo jūsų savaitė ir kiek realiai turite valandų, kurias galite skirti darbui, pereikite prie darbo valandų planavimo. Pabandykite aiškiai susidėlioti savo užduotis bei kiek konkrečiai laiko jums reikia kiekvienai užduočiai arba veiklai atlikti. Svarbu apskaičiuoti teisingai, pasižymint ne tik aktualų veiklos atlikimo laiką, bet ir su ta veikla susijusį netiesioginį laiką. Pavyzdžiui, jei planuojate susitikimą, neužtenka nusimatyti tik jo trukmės, reikia pridėti ir visą laiką, kurį skirsite jam pasiruošti, iki jo nuvykti ir parvykti, išspręsti susitikimo metu susitartus klausimus.

2. Sutaupykite laiko visur, kur galite

Susidėlioję aiškų savaitės planą, tikėtina, pamatysite, kad jums reikia daugiau laiko kai kuriems dalykams, kuriuos norite įtraukti, bet jie į planą netelpa. Taip pat yra rizika, kad jūsų planas bus labai ambicingas, be galimybės turėti tiesiog laisvą laiką tokioms malonioms veikloms, kaip naršymas internete ar socialiniuose tinkluose, šnekučiavimasis su jums brangiais žmonėmis ar kolegomis (-ėmis) ir pan. Kitaip tariant – planuojant gali apimti pagunda susiplanuoti tobulą savaitę, kurią bus be galo sunku išpildyti pagal planą, nes gyvenimas yra kur kas spalvingesnis ir niekada nežinote, kas gali atitraukti jus nuo plano. Todėl būkite savikritiška(s) ir sutaupykite laiko visur, kur tik galite.

Galbūt galite atidėti kai kuriuos projektus ar susitarimus, kuriuos būtų malonu padaryti jau dabar, bet turint omenyje jūsų skubesnių ar einamųjų darbų apimtis, naivu tikėtis, kad viskas eis visiškai pagal jūsų sudėliotą planą ir jums nereikės papildomo laiko. Galbūt su kai kuriais darbais jums gali padėti kolegos (-ės), tereikia jų parašyti arba kartu su vadovu (-e) perskirstyti užduotis. Galbūt kai kurie susitikimai yra ne tokie svarbūs, bet imlūs laikui, ir juos galite atšaukti, svarbius klausimus aptariant telefonu. Galbūt iš plano galite išmesti mažareikšmes užduotis, kurios negeneruoja pridėtinės vertės, bet labai užtrunka. Tiesiog pabandykite kritiškai pažiūrėti į planą ir jį maksimaliai pakoreguoti, kad atsirastų daugiau laisvo laiko. Taip pat pasistenkite adekvačiai vertinti savo turimą laiką ir prisiimkite naujų įsipareigojimų ar užduočių tik tuo atveju, kai matote, kad tikrai tam turite laiko savo savaitės plane.

3. Stebėkite savo planą ir realų jo išpildymo laiką

Fiksuokite, kiek laiko iš tirųjų reikalauja suplanuotos veiklos ir užduotys. Pavyzdžiui, galbūt planavote, kad atsakyti į el. laiškus užtruksite valandą, tačiau pradėjus tai daryti paaiškėjo, kad jums reikia mažiausiai dviejų valandų. Jeigu niekaip negalite išvengti papildomo laiko investavimo į užduotį, turite savo planą pakoreguoti taip, kad jame numatyta laiko trukmė atitiktų realybę (kitaip tariant – perplanuoti savo laiką). Laiko valdymo ekspertai pataria naudotis „80/20 taisykle“, kuri numato, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likę 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų (dar vadinama Pareto principu).

Padėsite sau, jei priimsite tiesą, kad negalite padaryti visko, ko iš jūsų norima, kad visi aplink jaustųsi patenkinti. Pavyzdžiui, jei aiškiai suprantate, kad dalyvaudama(s) susitikime, kur jūsų dalyvavimas nėra būtinas, bet kiti (-os) norėtų, kad jame dalyvautumėte, nereikalingai sugaišite pernelyg daug laiko,  teisingas pasirinkimas bus atsiprašyti koleg(i)ų ir susitikime nedalyvauti, sutaupytą laiką skiriant užduotims, kurios tiesiogiai priklauso nuo jūsų. Taip pat, galbūt pastebėsite, kad kai kurias veiklas susiplanavote ilgesnei trukmei, nei iš tikrųjų reikia. Pavyzdžiui, galbūt susitikime užtenka pabūti pusvalandį, o ne valandą, kaip iš pradžių manėte, ir tokiu atveju, išėję (-usios) iš jo anksčiau, sutaupytą laiką galėsite investuoti į kitą užduotį, kuri jums sugeneruos didesnę vertę. Net jei kai kurie jūsų sprendimai gali nepatikti kitiems (-oms) – trumpalaikis diskomfortas ir aiškių ribų nustatymas ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti daugiau naudos.

4. Ieškokite pagalbos

Jeigu pabandėte taikyti pirmuosius tris patarimus, bet vis dar nepavyksta padaryti visko, ką turite padaryti – nebijokite kreiptis pagalbos. Prieš tai dar kartą atidžiai peržiūrėkite savo laiko planą bei nustatykite objektyvias priežastis, kodėl kai kurios užduotys liko neatliktos. Gali būti, kad tai nėra jūsų asmeninio planavimo gebėjimų klausimas, o tiesiog turite per daug darbinių įsipareigojimų arba jums skiriama per daug užduočių. Keli dalykai, į kuriuos galite atkreipti dėmesį prieš kalbėdami su savo vadovu (-e) ar kolegomis (-ėmis), kurie (-ios) jums vis bando skirti naujų darbų:

• Susirinkite faktus. Sudarykite aiškų sąrašą su visomis užduotimis ir joms atlikti reikalingomis laiko trukmėmis (jei laikėtės ankstesnių patarimų, šią informaciją jau turite).
• Atvaizduokite savo dienos, savaitės ar ilgesnio laiko planą vizualiai. Galite tiesiog atspausdinti kalendorių arba vizualizuoti planą kita forma. Šiuo atveju forma, kuria pateikiate informaciją, yra mažiau svarbi, nei jos turinys. Jūsų tikslas – aiškiai parodyti, kaip jūsų turimas laikas ir iš jūsų reikalaujamas darbo atlikimas prasilenkia.
• Pristatykite informaciją. Šiuo atveju svarbiau yra ne „įrodyti savo tiesą“, bet iš tiesų parodyti realybę bei paprašyti pagalbos išspręsti jūsų problemą, jums skirtas užduotis suskirstant pagal svarbumą, deleguojant kitiems (-oms) komandos nariams (-ėms), supaprastinant ir panašiai.

5. Periodiškai peržiūrėkite savo planus

Skirkite laiko kokybiškam planų peržiūrėjimui. Neverta tikėtis, kad kartą puikiai pavykus sudėti planą, jis tiks visada. Pastebėsite, kad kartais užtenka peržiūrėti kas savaitę, bet būna laikotarpių, kai tai reikia daryti ir kasdien. Taip pat ilgainiui įprasite gana tiksliai nusimatyti užduočių atlikimo trukmę bei planuosite savo laiką vis tiksliau.

Nesijaudinkite, jei viso proceso metu bus akimirkų, kai jausitės blogai dėl to, kad nepavyksta visko sklandžiai susiplanuoti. Būkite sau kantrus (-i) bei adekvatus (-i) dėl savo realių galimybių. Pakeliui, tikėtina, teks išmokti ir dažniau pasakyti „ne“, kai naujos užduotys ar veiklos akivaizdžiai netelpa į jūsų laiko biudžetą.

Šaltinis:
HBR Guide to Work-Life Balance, 2019

Kokybiško gyvenimo vardan, būtina nustatyti aiškias ribas tarp darbo laiko ir poilsio. Dažnai tai pasakyti lengviau nei padaryti. Profesiniame gyvenime galite ne kartą susidurti su situacijomis, dėl kurių gali tekti dirbti viršvalandžius. Pavyzdžiui, kai artėja konkretus darbų pateikimo terminas, organizuojami metiniai renginiai ar kiti dalykai, kurie nėra rutininiai. Kai darbas po darbo valandų tampa visuotinai pripažinta norma – ją būtina keisti ir jūsų aktyvus dalyvavimas šiame procese yra itin reikšmingas.  Žemiau rasite kelis patarimus, kurie gali palengvinti procesą.

Kaip nubrėžti ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo:

• Aiškiai komunikuokite savo vadovui (-ei) ir kolegoms (-ėms), kokius darbus galite atlikti ne darbo laiku (jei išvis galite) ir kokiomis sąlygomis. Turite aiškiai parodyti, kad gerbiate savo poilsio laiką ir kad lūkestis, jog galite bet kada dirbti ir poilsio metu, neturėtų būti laikomas jūsų atsidavimo organizacijai ir motyvacijos patvirtinimu.

• Stenkitės neatsakyti į darbinius skambučius, neskaityti el. laiškų ir kitų žinučių savo poilsio metu.

• Gerbkite kitų kolegų poilsio laiką ir neskambinkite jiems ne darbo metu, nesiųskite laiškų bei žinučių.

• Jeigu dirbate lanksčiu darbo grafiku, informuokite komandą, kokiomis valandomis būsite prisijungę (-usios) bei pasiekiami (-os).

• Gerbkite savo pietų pertraukas ir per jas nedirbkite. Pasinaudokite proga atsitraukti nuo darbų: pasivaikščiokite, papietaukite su draugu (-e), paskaitykite knygą.

• Mokykitės pasakyti „ne“ darbiniams klausimams ar užduotims, kurioms atlikti jums bus reikalingas papildomas laikas po darbo valandų.

Iš tiesų atsijungti ir atsiriboti nuo darbinių klausimų poilsio metu yra iššūkis, kurį retas sugeba įveikti, jei neįdeda pastangų. Kai darbų yra labai daug, dažnai juos galvose nešamės namo, miegame kartu, nepaliaujame sukti ir sukti savo mintyse. Net ir žinant, koks brangus ir magiškas yra geras poilsis, kuris leidžia atsitraukti ir į problemas pažiūrėti naujai, kai visko labai daug – atsitraukti ir ilsėtis atrodo kaip pernelyg didelė prabanga.

Kaip pamiršti apie darbus, kai nedirbame?

• Visų pirma, pasistenkite koncentruotis ties dalykais, kuriuos planuojate nuveikti, o ne tais, kurių negalite padaryti, nes reikia ilsėtis. Susikurkite aiškų planą, ką žadate veikti ne darbo metu – užsirašykite į treniruotę, pakvieskite draugus (-es) vakarienės, sugalvokite veiklą su vaikais, užsirašykite savanoriauti… Kai susikursite veiklų, kurios bus nesusijusios su darbu, natūraliai atsiras kitų įsipareigojimų, kurie jus atitrauks nuo darbų ir leis kokybiškai nuo jų ilsėtis.
• Jeigu niekaip nepavyksta nuvaryti minčių apie darbą šalin, gali padėti jas užsirašyti. Paskirkite, pavyzdžiui, dešimt minučių, per kurias pasistenkite išrašyti visas su darbu susijusias neramias mintis ir rūpesčius. Tai gali padėti jums ne tik pravėdinti galvą, bet ir nurimti. Tai ypač paveiki technika, kai mintyse sukasi ne konkrečios užduotys, bet nerimas dėl jų.

Galite išbandyti ir kitą būdą – paskirdami (-os) konkretų laiką, kada su konkrečia problema ar iššūkiu susitvarkysite. Pavyzdžiui, jei turite svarbų susitikimą antradienį, dėl kurio nerimaujate, paskirkite dvi valandas jam pasiruošti ir nebegalvokite apie tai visą likusį savaitgalį.

• Išjunkite savo telefoną ir kompiuterį. Atsijunkite nuo visų su darbu susijusių įrenginių tikrąja šio žodžio prasme. Visiškam atsijungimui taip pat galite išnaudoti aplinką. Pavyzdžiui, susikurkite namuose erdvę, kurioje niekada nedirbate (tai ypač paranku, jei paprastai dirbate iš namų). Tai gali būti atskiras kambarys ar kampas namuose. Naudokite šią erdvę kaip vietą, kurioje atsipalaiduojate – skaitote knygą, atliekate jogos pratimus, medituojate, klausotės muzikos ar tiesiog geriate arbatą.
• Paprašykite savo artimųjų padėti jums atsitraukti nuo darbų. Pavyzdžiui, leiskite jiems / joms priminti jums pasidėti telefoną, kai tik jį išsitraukiate, kad patikrintumėte darbines žinutes (bei nepykite, kai jie / jos šiuo leidimu pasinaudoja). Suplanuokite bendrų veiklų, kurios leis jums išsivaduoti nuo su darbu susijusių minčių.