Direktyvos tikslas – sukurti išsamią sistemą, skirtą veiksmingai užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje Europos Sąjungoje.
Direktyvoje valstybės skatinamos taikyti lyčiai atžvalgią perspektyvą bei atsižvelgti į tai, kad dėl istoriškai susiklosčiusių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų, moterys dažniau patiria smurtą prieš jas ir smurtą artimoje aplinkoje. Nepaisant to, kiti asmenys taip pat gali tapti smurto aukomis, todėl sąvoka „auka“ apibrėžia visus asmenis, nepriklausomai nuo jų lyties, o direktyvoje numatytos apsaugos, pagalbos ir smurto prevencijos priemonės turi būti taikomos ir vyrams bei berniukams.
Direktyvos tikslui pasiekti numatomos šios priemonės:
- bausmės už smurtą;
- aukų apsauga ir teisė kreiptis į teismą;
- parama aukoms;
- duomenų rinkimas;
- smurto prevencija;
- koordinavimas ir bendradarbiavimas.
Smurtu prieš moteris arba smurtu artimoje aplinkoje laikoma:
- fizinis smurtas;
- psichologinis smurtas;
- seksualinis smurtas;
- ekonominis smurtas;
- prievartinė kontrolė;
- moterų lytinių organų žalojimas;
- priverstinė santuoka;
- dalijimasis intymia ir manipuliuota medžiaga be sutikimo;
- persekiojimas kibernetinėje erdvėje;
- priekabiavimas kibernetinėje erdvėje;
- nepageidaujamas seksualinių vaizdų siuntimas internetu;
- smurto ir neapykantos kurstymas kibernetinėje erdvėje;
- moterų žudymas dėl lyties;
- išžaginimas;
- seksualinis priekabiavimas;
- seksualinė prievarta;
- persekiojimas;
- ankstyva santuoka;
- priverstinis abortas;
- priverstinė sterilizacija;
- seksualinis priekabiavimas internete;
- tyčiojimasis internete;
- kitos nusikalstamos veikos, kurioms taikomi kiti ES teisės aktai. Pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, seksualinė prievarta prieš vaikus.
Smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas kaip bet kokios formos smurtas, kuris vykdomas šeimoje ar namų ūkyje tarp esamų ar buvusių sutuoktinių / partnerių (nesvarbu, ar jie gyvena tame pačiame būste).
Bausmės už smurtą
Direktyva numato pareigą į nacionalinius baudžiamuosius teisės aktus įtraukti naujas smurto formas bei atsakomybę už jas. Pavyzdžiui, moterų lytinių organų žalojimą, priverstinę santuoką, kibernetinį smurtą, persekiojimą kibernetinėje aplinkoje, smurto ar neapykantos kurstymą kibernetinėje erdvėje, dalijimąsi intymia medžiaga be asmens sutikimo.
Sankcijos už direktyvoje apibrėžiamas nusikalstamas veikas turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Direktyva taip pat numato, kokios aplinkybės turėtų būti laikomos sunkinančiomis. Pavyzdžiui, jei smurtaujama prieš moterį su negalia arba vaiką, naudojamas itin didelis smurtas, smurtaujama vaiko akivaizdoje, smurtu siekta nubausti asmenį už jo(s) seksualinę orientaciją, lytį, odos spalvą, religiją, socialinę kilmę ar politinius įsitikinimus, naudojamas ginklas arba grasinama jį panaudoti ir kt.
Aukų apsauga ir teisė kreiptis į teismą
Direktyva numato pareigą sudaryti sąlygas apie patirtą smurtą pranešti lengvai, nepatiriant antrinės arba pakartotinės viktimizacijos. Pavyzdžiui, numatant galimybę pranešti ne tik gyvai, bet ir elektroninėmis priemonėmis. Skatinama numatyti nemokamos teisinės pagalbos galimybę, ypač toms moterims, kurios susiduria su finansiniu nepritekliumi.
Valstybės raginamos užtikrinti, kad konfidencialumo taisyklės netaptų kliūtimi įvairių sričių specialistams pranešti apie pastebėtą smurtą (arba įtarimus apie galimą smurto riziką) kompetentingoms institucijoms. Pavyzdžiui, kai smurto požymius pastebi sveikatos arba švietimo įstaigų specialistai (-ės), socialiniai (-ės) darbuotojai (-os).
Direktyva taip pat numato pareigą kuo skubiau atlikti individualų smurtą patyrusio asmens poreikių vertinimą dėl jo saugumo užtikrinimo bei specialiai pritaikytos paramos teikimo. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, nėščioms moterims, moterims su negalia, moterims, kurios yra priklausomos nuo prieš jas smurtavusio ar smurtu įtariamo asmens arba, tikėtina, kad gali sugrįžti pas jį, bei neseniai smurtautoją palikusioms moterims. Būtina įvertinti riziką, kad smurtautojas gali kontroliuoti, daryti poveikį arba spaudimą aukai pasitelkdamas vaikus ir augintinius.
Apsauga nuo smurto ir pagalba turi būti prieinama ir trečiųjų šalių pilietėms. Valstybės turi stengtis apsaugoti moteris, kurios yra labiau pažeidžiamos dėl savo negalios, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, seksualinės orientacijos. Valstybė turi atsižvelgti į šių moterų didesnį pažeidžiamumą ir nustatyti individualų pagalbos bei apsaugos poreikį.
Išžaginimo atvejais tyrimai ar baudžiamasis persekiojimas neturėtų priklausyti nuo to, ar auka apie tai praneša. Baudžiamasis procesas turėtų būti tęsiamas net ir tuo atveju, jei auka skundą atsiima.
Pagalba ir apsaugos priemonės turi būti teikiamos koordinuotai, institucijoms bendradarbiaujant tarpusavyje.
Nacionaliniai teisės aktai turi numatyti galimybę taikyti apribojančius arba apsaugos orderius, kai aukos sveikatai arba saugumui kyla tiesioginis pavojus.
Parama aukoms
Valstybės turi užtikrinti, kad smurtą dėl lyties ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys gautų reikalingą informaciją ir paramą visais svarbiais praktiniais klausimais, kylančiais dėl nusikaltimo.
Direktyva numato, kad valstybių teritorijoje turi veikti ir būti lengvai prieinami:
- seksualinio smurto aukų krizių centras (-ai);
- aukoms skirtos pagalbos linijos, veikiančios visą parą (septynias dienas per savaitę);
- prieglaudos ir kitos laikino apgyvendinimo vietos.
Prevencija ir ankstyvoji intervencija
Valstybės turi imtis visų priemonių, kad užkirstų kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje.
Prevencijos priemonės gali apimti:
- tikslinių informuotumo didinimo kampanijų ir programų vykdymą bei rėmimą;
- mokslinių tyrimų ir švietimo programų įgyvendinimą;
- skaitmeninių įgūdžių gerinimą ir kritinio mąstymo ugdymą;
- suinteresuotų organizacijų bendradarbiavimo skatinimą;
- bendradarbiavimą su pilietine visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis smurto prevencijos srityje;
- specialistų (-ių) mokymą ir informavimą.
Koordinavimas ir bendradarbiavimas
Valstybės turi vykdyti koordinuotą smurto prevencijos ir kovos su smurtu politiką. Tai reiškia, kad visos organizacijos ir institucijos turi veiksmingai bendradarbiauti tarpusavyje.
Direktyva numato pareigą rinkti statistinius duomenis apie smurtą prieš moteris ar smurtą artimoje aplinkoje bei atlikti mokslinius tyrimus.