Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas kokybinis tyrimas parodė, kad dirbančios mamos dažnai jaučia kaltę derindamos vaikų auginimą ir darbą. Jos jaučiasi kaltos, kai turi palikti vaikus darželyje, o jie verkia, kai skiria dėmesį savo asmeniniams poreikiams, kai nesuspėjusios visko pabaigti, nešasi darbų namo, kai reikia išeiti iš darbo anksčiau, kad paimtų vaiką iš daželio laiku ir jis neliktų paskutinis, kai darbo metu skambina į polikliniką norėdamos užregistruoti vaiką pas gydytoją, kai turi dirbti iš namų, nes vaikas ir vėl serga, kai ima biuletenį dėl vaiko ligos, kai nėra tokios, kaip įsivaizdavo būsiančios, kai viešumoje vaikas verkia ir jos nežino, kaip jį nuraminti, kai jaučiasi pavargusios ir neturi jėgų žaisti, kai tėtis skiria vaikams daugiau laiko, nei jos, kai nori užsiimti kūrybine veikla arba dirbti, kol vaikai maži, kai antrą valandą iš eilės leidžia vaikams žiūrėti filmukus, nes dalyvauja darbo susitikime, kai praleidžia mokyklos šventę, nes darbe svarbus susirinkimas… Jaučiamų kalčių sąrašas yra begalinis.

„Mamų kaltės“ jausmas žinomas kaip būsena, kai jautiesi bloga mama, nesugebanti pasirūpinti savo vaikais tinkamai. Mamų kaltė – tai būsena, besisukanti apie mintį, kokia turėtum būti mama: geresnė, atidesnė, kantresnė, ramesnė, supratingesnė, rūpestingesnė… Šis jausmas, nors dažnai literatūroje apibūdinamas kaip „mamų kaltė“, gali būti būdingas ir tėčiams, globėjams ar kitiems vaikus prižiūrintiems asmenims. Todėl žemiau pateikti patarimai skirti visiems, kurie su tuo susiduria.

Kas gali padėti sumažinti kaltės jausmą?

Identifikuokite, kas sukelia kaltės jausmą. Iš kur jis ateina? Kokios situacijos jį sukelia? Užsirašykite kilusias mintis ir įžvalgas dienoraštyje ir skirkite laiko apmąstyti, ką užsirašėte. Pabandykite suprasti, ką kiekvienas dirgiklis reiškia, kokius svarbius jūsų gyvenimo aspektus parodo? Išsiaiškinus savo, kaip mamos, vertybes (kas jums svarbu, o kas ne taip svarbu) bei stengiantis susikoncentruoti ties jomis priimant sprendimus ir organizuojant šeimos gyvenimą pagal tai, kaltės jausmą gali pavykti sumažinti.

Pasikalbėkite su kitomis mamomis. Pabendraukite su kitomis mamomis, esančiomis panašioje situacijoje. Jų patirtys gali padėti atrasti naują požiūrio kampą jūsų problemoms, leisti pamatyti jas kitaip.

Pailsėkite ir skirkite laiko sau. Iš pradžių tai gali sukelti papildomą kaltės jausmą, bet patikėkite – jei esate pavargusi, pasaulis gali atrodyti kur kas tamsesnis nei yra iš tikrųjų. Jei jaučiate, kad esate pervargusi nuo skirtingų vaidmenų savo gyvenime ir bandymo visus juos suderinti – atsitraukite ir kokybiškai pailsėkite: pakeiskite aplinką, gerai išsimiegokite, leiskite sau nieko neveikti arba veikti tai, ką seniai norėjote, bet sau neleidote. Pailsinkite protą ir kūną, kad sugrįžusi prie savo kasdienių darbų galėtumėte jų imtis su nauja energija.

Venkite bendrauti su žmonėmis, kurie sustiprina jūsų kaltės jausmą. Visi gyvenime yra patyrę, kaip asmenys, mėgstantys pamokslauti ir mokyti kitus, gali išmušti iš vėžių, sustiprinti nepasitikėjimą savimi, sukelti abejonę dėl veiksmų pasirinkimo ir pan. Pasistenkite vengti žmonių, kurie moko, kokia turite būti mama. Nutraukite su jais bendravimą ir rinkitės klausyti žmonių, kurie iš tiesų jums linki gero arba yra kompetentingi patarti.

Klausykite savo vaikų ir išgirskite jų tikruosius poreikius. Vaikai yra patys geriausi informacijos šaltiniai apie tai, kas jiems yra iš tikrųjų svarbu ir į ką reikėtų atkreipti jūsų dėmesį. Neturėtumėte spekuliuoti, ko jie norėtų, kokie yra jų lūkesčiai jums. Tiesiog įsiklausykite ir pastebėkite, ką jų elgesys sako apie tikruosius jų poreikius. Jei vaikas ateina, kai dirbate, ir prašo kartu pažaisti, neturėtumėte jaustis kalta, kad dirbate. Tiesiog susitarkite, kada skirsite jam (jai) laiko kartu pažaisti ir laikykitės šio susitarimo.

Domėkitės vaikų auginimu. Skaitykite literatūrą apie vaikų auginimą, klausykitės tinklalaidžių, žiūrėkite apie tai filmus, ieškokite kompetentingų ir mokslu grįstų šaltinių apie tai, kaip geriausia vaikus auginti, kas jiems naudinga, kaip užtikrinti kokybišką jų ugdymą ir pan. Pripildykite save žinių, kuriomis galėsite atremti visų jums norinčių patarti (o gal tiesiog paaiškinti) argumentus, ką turėtumėte daryti ir ko nedaryti. Išsiaiškinkite, kas svarbu jums ir jūsų vaikui, kas pasiteisina, kas jums tinka ir kas netinka ir tuo vadovaukitės.

Kreipkitės į specialistus. Jei jaučiate, kad daugiau nebegalite susitvarkyti su viskuo, jus kamuoja depresyvios mintys, visko tiesiog per daug ir niekas nebedžiugina bei neteikia malonumo, gali būti, kad jums reikalinga profesionali psichologinė pagalba. Neignoruokite šių jausmų ir imkitės priemonių sau padėti. Kartais gali padėti ir pokalbis apie tai, kaip jaučiatės, su jums artimu žmogumi, kuriuo pasitikite.

Praktikuokite atjautą ir meilę sau. „Mamų kaltė“ jau savaime yra labai destruktyvus ir savivertę žlugdantis jausmas, todėl praktikuodama atjautą ir meilę sau galite atsverti šiuos jausmus, pripildyti save atleidimo už klaidas, palaikymo, paguodos – sustiprinti save ir suteikti progų augti.

Nebijokite prašyti kitų pagalbos. Prašyti pagalbos negėda. Jei matote, kad su kuo nors nesusitvarkote, paprašykite partnerio, kito šeimos nario, draugės ar kitų žmonių pagalbos. Dažnai jaučiant kaltę vengiama apie tai kalbėti bei dalintis savo jausmais. Tai užkerta kelią kitiems ne tik jus suprasti, bet ir jums padėti. Įvardykite, ko jums iš tikrųjų reikia, ir paprašykite kitų padėti jums tai įgyvendinti. Nebijokite įvardyti savo poreikių ir darbe. Jei jums reikalingos specifinės priemonės, leisiančios geriau suderinti vaikų auginimą ir profesinius įsipareigojimus – pakalbėkite apie tai su savo vadove (-u) ir kolegomis.

Šaltiniai:

Dowling D. Workparent. Thrive in Your Career While Raising Happy Children. Penguin Random House UK, 2021.

Mom Guilt: Causes & 10 Tips for Overcoming. In chosingtherapy.com

Why Mom (or Dad)Guilt is a Thing – and What You Can Do to Stop Beating Yourself Up. In healthline.com

Namie

Skirkite laiko sau. Nesvarbu, ar jums reikia laiko poilsiui, miegui, atostogoms, išėjimui pasivaikščioti, meditacijai, susitikimui su draugais (-ėmis), sportui, knygos skaitymui ar tiesiog pabuvimui su savimi pačia – sąmoningai skirkite tam dalį savo laiko. Iš anksto susitarkite su partneriu ir kitais šeimos nariais, kada jums bus reikalingas atokvėpis. Paverskite tai nekvestionuojama šeimos praktika. Atminkite, labai svarbu tinkamai pailsėti (fiziškai ir psichologiškai), kad galėtumėte tinkamai pasirūpinti savo vaikais.

Darbe

Įkurkite mamų paramos grupę arba mamų klubą savo darbe. Suburkite panašią patirtį turinčias moteris į grupę, kurioje galėtumėte dalytis patarimais, pasitarti, palaikyti viena kitą. Tokia grupė gali būti:

• Formali ir organizuota grupė, kurioje mamoms siūloma mentorystės programa, seminarai šeimos ir darbo derinimo temomis, karjeros konsultavimas. Tokiai grupei įkurti ir palaikyti reikalingas vadovo (-ės) pritarimas ir palaikymas, resursų šiai veiklai skyrimas.
• Neformali ir neorganizuota grupė, kurioje mamos susitinka kartą per mėnesį papietauti, kartu išgerti kavos, nueiti po darbo į kavinę, kad pasidalytų naudingais patarimais, receptais, pasakojimais apie savo vaikus, laisvalaikio praleidimo būdus ir kitais gyvenimiškais klausimais, palaikytų viena kitą kai sunku ir pan.
• Įkurta socialiniuose tinkluose, veikianti kaip pokalbių grupė arba kanalas, kuriame mamos gali dalytis naudinga informacija, šaltiniais, patarimais, patarti ar padrąsinti viena kitą, pakonsultuoti darbiniais klausimais ir pan.

Kad ir kokia būtų šios grupės / klubo forma, tai gali būti labai naudingas šaltinis ir pagalba derinant šeimos ir darbo gyvenimą, paprastas ir lengvas būdas susisiekti su kitomis mamomis, kurios susiduria su panašiais iššūkiais, atrasti bendruomenę, kuri padrąsintų, patartų ir leistų nepakliūti į vienatvės ar izoliacijos motinystėje būseną.

Toks klubas jau yra darbovietėje? Prisijunkite prie jo!

Konsultuokitės su kolegomis, kurie turi vaikų. Tik ką grįžus iš vaiko priežiūros atostogų gali būti sunku iškart įšokti į darbo ritmą. Gali apimti jausmas, kad nebemokate dirbti, nebežinote, kaip funkcionuoti biure, kaip suspėti su darbo ritmu. Pasikonsultuokite su kolegomis (-ėmis), kurie patyrė tą patį. Paklauskite, kas jiems ir joms padėjo ir tebepadeda derinti darbą ir vaikų auginimą, kaip jie / jos organizuoja savo darbo laiką, vaikų paėmimą iš darželio, kaip elgiasi, kai namie iškyla rūpesčių ir panašių klausimų.

Naudokitės nuotolinio darbo ir lankstaus darbo grafiko galimybėmis, numatytomis Darbo kodekse.

Aptarkite darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo iššūkius su savo vadovu (-e). Jei jaučiate, kad derinti darbą ir šeimą yra sudėtinga, pasitarkite su savo vadovu (-e), kas jums galėtų padėti tai daryti geriau. Galbūt jums gali padėti nuotolinio darbo galimybė, darbas individualiu arba lanksčiu darbo grafiku. Pasidalinkite informacija apie savo poreikius su vadovu (-e), jei jums reikia kokių nors specifinių priemonių, leisiančių tinkamai pasirūpinti šeimos klausimais ir taip sumažinti savo nerimą. Pavyzdžiui, kurią nors savaitės dieną išeiti anksčiau iš darbo, perkelti komandos susitikimus į vėlesnį laiką dienoje, neorganizuoti susitikimų prieš darbo pabaigą ir pan. Tik žinodama(s) jūsų situaciją, vadovė (-as) galės jums padėti. Jeigu reikia – informuokite apie šiuos susitarimus ir kitus (-as) kolegas (-es).

Dalykitės informacija su komanda. Reikia išeiti anksčiau, kad nuvestumėte vaiką pas gydytoją? Tinkamai apie tai informuokite komandą pagal „prioritetų – kitų žingsnių – įsipareigojimų – entuziazmo“ komunikacijos struktūrą (parodykite savo prioritetus, suteikite aktualią informaciją apie jūsų veiksmus, pabrėžkite, kad suprantate įsipareigojimus bei parodykite teigiamą nusiteikimą dėl bendro rezultato): „einu su savo dukra pas gydytoją, grįšiu apie 15 val., o tada pabaigsiu rengti ataskaitą. Nekantrauju ją pristatyti rytojaus susitikime!“ Tokia komunikacija žmonėms ne tik suteiks informacijos apie jūsų planus, bet ir parodys jūsų susitelkimą. Taip pat su komanda pasidalysite svarbia informacija apie jūsų asmeninius įsipareigojimus ir poreikius. Tai būtina, kad atsirastų tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas.

Palaikykite kitus (-as) kolegas (-es), kurie (-ios) turi su šeima ir asmeniniu gyvenimus susijusių poreikių. Jūsų kolegė (-a) vėl išeina anksčiau iš darbo, nes reikia pasiimti vaiką iš darželio? Palaikykite ją / jį ir parodykite supratingumą. Kitą kartą jums gali būti reikalingas jo(s) palaikymas dėl panašių priežasčių. Normalizuokite darbo ir asmeninio gyvenimo praktinį derinimą savo darbo kultūroje.

Bent vieną dieną per savaitę neplanuokite susitikimų. Jei įmanoma, susitarkite su komanda skirti vieną savaitės dieną, per kurią negalima organizuoti jokių darbinių susitikimų. Skirkite šią dieną darbams, kuriems reikalingas jūsų susikaupimas ir nepertraukiamas dėmesys. Jos metu susiplanuokite nudirbti svarbiausius ir daugiausiai iššūkių keliančius darbus, susiplanuokite kitos savaitės darbus ir pan. Daugybė susitikimų blaško ir fragmentuoja jūsų dėmesį, todėl gali apimti įspūdis, kad nenuveikėte nieko svarbaus ar apčiuopiamo. Vienos dienos per savaitę skyrimas tik savo suplanuotiems darbams taip pat sugrąžins kontrolės dėl užduočių įvykdymo jausmą.

Pasirinkite vieną ar kelias bekontaktes darbo dienas per mėnesį. Tokių dienų dažnis yra mažesnės svarbos klausimas, nei principinis susitarimas su savo vadove (-u), kad jums reikalinga tokia diena, kurios metu nepageidaujate jokių darbinių kontaktų su komanda. Jos metu galėtumėte susikaupti darbui su dideliais projektais, viso jūsų dėmesio reikalaujančiomis užduotimis, kūrybiniu darbu ir pan.

Tėčių įsitraukimas į šeimos gyvenimą ir vaikų auginimą yra itin svarbus sėkmingai vaikų raidai ir tolesniam gyvenimui. Šią įsitraukimo naudą įrodo daugybė skirtingų tyrimų, atskleidžiančių teigiamą ryšį tarp tėčių įsitraukimo ir vaikų psichologinio, kognityvinio, elgsenos stabilumo ir finansinės gerovės. Amerikos psichologų asociacija, apibendrinusi įvairių tyrimų duomenis, pateikia šias išvadas apie tėvystės ir vaikų gerovės ryšį:

• Tėvų įsitraukimas į kūdikių ir mažamečių vaikų auginimą yra siejamas su pažangesne kalbinių gebėjimų raida, mažesne kognityvinių (pažinimo) sutrikimų rizika, pozityvesniu vaiko elgesiu prieš maitinimo laikotarpius ir mažesnėmis elgsenos problemomis vėlesnėje vaikystėje.
• Tėvų įsitraukimas į mokyklinio amžiaus (apytiksliai 4–12 m.) vaikų auginimą siejamas su pagerėjusiu akademinių pasiekimų lygiu, pozityvesniu požiūriu į mokyklą, didesniu raštingumu, geresniais akademiniais gebėjimais, neverbaliniais kognityviniais gebėjimais, mažesnėmis elgsenos problemomis, geresne emocine savireguliacija, geresniais matematikos ir skaitymo gebėjimais, sėkmingesne socialine adaptacija.
• Tėčių įsitraukimas į paauglių vaikų auginimą siejamas su sveikesniais vaikų mitybos įpročiais, mažesnėmis elgsenos problemomis (ypač mergaičių), didesne saviverte, mažesniu nusikalstamumu, mažesniais depresijos simptomais, mažesne smurtine elgsena, geresniais pažymiais ir retesniu narkotinių medžiagų vartojimu.

Amerikos psichologų asociacija pažymi, kad net tuomet, kai tėtis negyvena kartu su vaikais, jo įsitraukimas irgi daro teigiamą poveikį vaikų gyvenimams. Tokių tėčių vaikų gerovė labiausiai priklauso ne tiek nuo laiko, praleidžiamo su vaikais, ar pinigų, skiriamų vaikams, o nuo to, kiek aktyviai tėtis yra įsitraukęs į veiklas, kurios skatina, palaiko, puoselėja tėvo ir vaiko ryšį.

Vaiko atsiradimas šeimoje ir aktyvus tėvo vaidmens prisiėmimas pozityviai transformuoja ir pačių vyrų gyvenimus. Skirtingi tyrimai įvardija skirtingą aktyvios tėvystės naudą vyrams, tačiau daugelis jų prieina prie platesnės išvados, kad aktyvi tėvystė teigiamai veikia vyrų gyvenimo kokybę. Aktyvi vyrų tėvystė (ypač gimus pirmajam vaikui) siejama su:

• teigiamais vyrų sveikatos (ypač psichologinės) pokyčiais;
• mažesne lėtinių ligų tikimybe;
• sumažėjusiu kriminaliniu elgesiu;
• sumažėjusiu tabako ir alkoholio vartojimu;
• pagerėjusiais santykiais su draugais, šeima ir sveikatos specialistais;
• padidėjusiu atsakomybės jausmu;
• glaudesniu ryšiu su savo partnere ar sutuoktine;
• padidėjusiu rūpesčiu savimi (savęs tausojimu);
• sumažėjusia rizikinga elgsena (pvz., vairavimas be saugos diržo);
• tėvystės įgūdžių tobulinimu;
• noru būti geresniu tėčiu nei tas, kurį turėjo, ir pan.

Šaltinis: American Psychological Association, „APA Guidelines for Psychological Practice with Boys and Men“, 2018.

Jeigu norite geriau suderinti šeimą ir darbą, darbų pasidalijimas namie turėtų būti lygiavertis tarp abiejų partnerių.

Europos lyčių lygybės instituto duomenimis [1], Lietuvoje moterys ir vyrai šeimos ir namų priežiūrą dalijasi labai nelygiavertiškai: 41,3 proc. moterų ir tik 24,2 proc. vyrų Lietuvoje kasdien skiria laiko vaikų, anūkų, vyresnių ar turinčių negalią šeimos narių priežiūrai. Net 79 proc. moterų ir tik 28,8 proc. vyrų kasdien gamina maistą ir dirba namų priežiūros darbus.

Daugiausiai įtakos tam turi mūsų įsitikinimai bei socialiniai lūkesčiai. Namų ruošos, vaikų auginimo, vyresnių, sergančių ar turinčių negalią artimųjų priežiūros darbai dažniausiai gula ant moters pečių, nes tradiciškai tai visada buvo laikoma „moterišku“ darbu. Šių dienų pasaulyje retai pasitaiko šeimų, kuriose visą laiką dirbtų tik vienas iš partnerių. Dažniausiai tai nėra pasirinkimo ar norų klausimas – daugelis porų dirba, nes šeimai išlaikyti reikalingos abiejų asmenų pajamos. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad tais atvejais, kai reikalinga nuolatinė, ilgalaikė artimųjų globa arba slauga, būtent moterys yra linkusios susimažinti savo darbo valandas ar net visai išeiti iš darbo, taip aukodamos savo karjeros galimybes.

Jeigu savo šeimoje norite lygiaverčio atsakomybių ir darbų pasidalijimo, nusiteikite, kad nuoseklaus ir kantraus darbo teks įdėti abiem.

Patarimai, kaip geriau pasidalyti darbais namuose:

• Susikurkite įprotį su partneriu (-e) kiekvieną savaitę skirti laiko ateinančios savaitės darbams ir tvarkaraščiui aptarti. Geriausia būtų tai susirašyti ant popieriaus (arba turėti tam skirtą lentą namuose). Taip matysite, kiek laiko pareikalaus kiekvienas darbas, galėsite juos iš anksto suplanuoti, nuspręsti, kuris kuo pasirūpins, bei įvertinti, ar dalijatės lygiavertiškai. Turite stengtis ir dirbti kaip komanda.
• Norėdami pagerinti darbų pasidalijimą, pabandykite kurį laiką raštu fiksuoti, kiek kiekvienas skiriate laiko konkretiems darbams: maisto pirkimui, gaminimui, vaikų nuvežimui ir parvežimui iš mokyklos, būrelių, skalbimui, tvarkymuisi, šeimos narių slaugymui ir kitiems būtiniems kasdienos darbams. Tam galite naudoti ir mobiliąsias aplikacijas ar programėles. Jei pastebite nelygiavertį pasidalijimą,  aptarkite tai ir pasistenkite kitą savaitę geriau pasiskirstyti darbus. Normalu, kad vienam (-ai) iš partnerių gali būti laikotarpių, kai jis (ji) dėl darbinių įsipareigojimų negali lygiavertiškai dalyvauti šeimos gyvenime. Vis dėlto, stenkitės, kad tai nevirstų nuolatine praktika, kai viskuo rūpinasi tik viena(s) iš partnerių.
• Visuomenėje vyraujantis požiūris, kad vaikų ir namų priežiūra yra moters pareiga, persikelia į asmeninius gyvenimus, todėl labai svarbu kasdienėse praktikose tai pastebėti ir keisti. Tai įmanoma tik dirbant dviem kryptimis: vyrai turi labiau įsitraukti, prisiimti daugiau atsakomybių ir kasdienių darbų namie, o moterys turi tai skatinti bei nebandyti atliepti visuomenės nuostatų, siekdamos su viskuo susitvarkyti pačios, ar imtis vadovauti, kaip tai turi būti atliekama. Palaikykite viena(s) kitą šiame procese.
• Kad lygiavertiškas darbų pasidalijimas namie būtų įmanomas, turite skirti laiko peržvelgti bei aptarti savo karjeros lūkesčius ir galimybes, kokių norų ir svajonių kiekviena(s) turite, su kokiais galimais iššūkiais galite susidurti, kaip galite viena(s) kitą palaikyti bei padėti, kad suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą būtų kuo lengviau. Numatykite konkrečius veiksmus, kurių galite imtis, kad abiems būtų lengviau. Normalu, jei esate skirtinguose karjeros etapuose ir jums reikalinga skirtinga parama. Svarbu, kad išgirstumėte viena(s) kito(s) lūkesčius ir poreikius bei aptartumėte juos kaip komanda.
• Savo asmeninius poreikius turite aiškiai komunikuoti ir darbe. Kadangi darbo aplinkoje, kaip ir visuomenėje, vyrauja požiūris, kad namais rūpinasi moterys, lygiaverčio darbų pasidalijimo namie siekiantys vyrai turi ypač stengtis keisti šias normas ir savo darbovietėje. Jei jums reikia anksčiau išeiti iš darbo dėl šeiminių priežasčių – neslėpkite to. Savo elgesiu galimai padrąsinsite ir kitus kolegas atvirai komunikuoti apie jų poreikius, susijusius su šeimos ir asmeniniu gyvenimu.
• Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vaiko priežiūros atostogų dažniau išeina mamos. Kadangi jų pajamos yra mažesnės, atrodo logiška, kad joms pasirinkus vaiko priežiūros laikotarpį, šeima mažiau nukentės finansiškai. Vis dėlto, priimdami sprendimą dėl vaiko priežiūros atostogų, apgalvokite ne tik finansinę naudą trumpuoju laikotarpiu, bet ir sprendimo poveikį karjerai ir ateities finansams. Taip pat nepamirškite, kad pasidaliję šį laikotarpį lygiavertiškai, turėsite neįkainojamą progą užmegzti ankstyvą ryšį su savo kūdikiu.

Kūrybiškai ieškokite geriausių sprendimų. Palikite stereotipines nuostatas nuošaly ir planuokite savo gyvenimus taip, kad visi šeimos nariai iš to gautų didžiausią vertę. Subalansuota asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyra teiks ne tik didesnį džiaugsmą, bet ir geresnę sveikatą.

[1] https://eige.europa.eu/gender-equality-index/2020/domain/time/LT

• Vaikų auginimas yra sudėtingas darbas. Beveik visi tėvai sako, kad vaikus auginti sunkiau, nei jie tikėjosi. Tikėtina kad prieš vaikui gimstant įsivaizdavote, kaip su juo žaidžiate ar stebite su pasididžiavimu. Situacijos, kurias įsivaizdavote, teikė malonumą ir džiaugsmą. Tačiau realybėje tėvystė gali būti tiek pat džiuginanti, kiek ir kelianti stresą. Tėvystės įgūdžiai neatsiranda natūraliai ir lengvai, todėl būkite kantrūs ir atviri naujoms patirtimis. Mokykitės iš savo vaikų, kaip geriausia jais pasirūpinti.
• Laukiama per ilgai prieš įsitraukiant į vaikų auginimą. Dalis vyrų į kūdikystę žiūri kaip į laiką, kurį vaikui geriausia praleisti su mama. Dėl šio įsitikinimo tėčiai gali nenorėti į tai „kištis“. Kai kurie vyrai taip pat jaučiasi nejaukiai arba nedrąsiai įsitraukti į kūdikio priežiūros darbus, tokius kaip sauskelnių keitimas, maudymas, rengimas, maitinimas. Gali atrodyti, kad tai yra darbai, su kuriais tėčiai negali susitvarkyti ar negali susitvarkyti taip pat gerai, kaip jų partnerės. Ankstyvo kontakto su savo vaiku nebuvimas gali turėti neigiamų pasekmių vėliau. Kuo ilgiau jį atidėsite ir delsite užmegzti ryšį su savo vaiku bei jį puoselėti, tuo nejaukiau jūs ir jūsų vaikas jausitės būdami kartu. Ir kuo labiau nejauku bus būti dviese, tuo mažiau abu vėl norėsite leisti laiką kartu. Kai tėtis retai būna su savo vaiku, vaiko nepasitenkinimas tokiu tėčio jausmų nepritekliumi kenkia susitikimo kokybei. Vaikas gali jausti pyktį ir nepakantumą, o tai gali išprovokuoti jūsų pačių nepakantumą ir atitolimo jausmą – ir taip papuolama į uždarą ratą. Kita vertus, kuo daugiau laiko praleisite kartu, tuo džiaugsmingesnis jis jums abiem bus – kartu kursite artumo jausmą. Neatidėliokite tėvystės ir įsitraukite nuo pat pirmų vaiko dienų. Su kiekviena patirtimi jausitės vis tvirčiau, o rūpinimosi vaiku kompetencijos ir įgūdžiai tik gerės.
• Kultūrinės normos, kad vaikų auginimas yra „moteriškas darbas“. Dalis vyrų palaiko stereotipinį darbų pasidalijimą šeimoje manydami, kad moters pareiga rūpintis namais ir vaikais, vyro – uždirbti pinigus. Nors laikai keičiasi ir vis daugiau tėčių aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, kultūrinės normos taip paprastai nenunyksta ir išlieka gajos. Įsitikinimai ir nuostatos keičiasi lėtai, tačiau kiekvienas galime nuspręsti, ko norime savo gyvenime. Net jei kultūrinės normos sufleruoja, kad į vaikų auginimą įsitraukti neturėtumėte, jūsų vaikams jūsų įsitraukimas yra būtinas! Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėčiai į jų auginimą įsitraukia nuo pat pradžių, yra geresnės sveikatos, geriau mokosi mokykloje. Todėl mėgaukitės tėvyste jau nuo pirmų dienų.
• Jaučiamas finansinis spaudimas. Gimus vaikui, užplūsta begalinės atsakomybės už savo vaiką jausmas. Kaip tėvas jaučiate atsakomybę suteikti jam viską, ką galite geriausia. Galbūt jūsų suotuoktinė / partnerė gimus vaikui nustojo dirbti arba iš esmės sumažino savo darbo krūvį. Sumažėjus šeimos finansams jaučiate didesnę atsakomybę užtikrinti, kad šeimai nieko netrūktų. Ironiška, nes užuot skyrus daugiau laiko savo naujagimiui, jaučiate spaudimą dirbti viršvalandžius, kad galėtumėte patenkinti šeimos poreikius. Vaikams augant bei pasiekus amžių, kai jūsų dalyvavimo ypač reikia, gali būti, kad nebegalėsite taip lengvai atsitraukti nuo darbų. Kuo daugiau vaikų turite, tuo labiau pateisinate savo padidėjusius įsipareigojimus darbe. Jaučiate spaudimą uždirbti pinigus. Padidėjęs darbo krūvis tarsi leidžia pateisinti, kodėl esate pernelyg pavargęs po darbo ar savaitgaliais leisti laiką su vaiku (-ais). Kartais nebeįmanoma atskirti, ar iš tikrųjų tiek daug dirbate dėl šeimos finansinio gerovės, ar tiesiog jūsų karjera jums atrodo svarbesnė. Kol visiškai nepraradote galimybės „įšokti į tėvystės traukinį“, sustokite ir peržiūrėkite savo prioritetus. Jūsų vaikams reikia jūsų. Jiems reikia jūsų dėmesio, palaikymo, išminties, fizinio kontakto su jumis, jūsų padrąsinimo bei patvirtinimo, kad jie jums svarbūs. Jiems jūsų meilės reikia labiau nei prabangių daiktų ar rūbų. O ir jums pačiam reikia būti su savo vaikais, kad galėtumėte susikurti sveikesnį požiūrį į gyvenimą bei pusiausvyrą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo.
• Bijoma, kad aktyvus įsitraukimas į vaikų auginimą neigiamai paveiks karjerą. Dažnai dėl vyraujančių kultūrinių normų, asmeninių ambicijų ir finansinių įsipareigojimų papuolama susiduriama su dilema, kaip suderinti vaikų auginimą su darbu. Bijomasi, kad aktyviai įsitraukus į vaikų auginimą nukentės darbų kokybė ir karjeros galimybės. Darbo ir šeimos suderinimas yra rimtas iššūkis, kuriam turite skirti laiko ir nuoseklaus darbo. Tam pasiekti bus reikalingas aiškių ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nustatymas bei jūsų asmeninės pastangos. Pirmas žingsnis galėtų būti susėsti su sutuoktine / partnere bei ieškoti sprendimų kartu. Jei norite įsitraukti į vaikų auginimą lygiaverčiai su sutuoktine / partnere, turite tam ne tik pasiryžti, bet ir dėti konkrečias pastangas.
• Vaikų auginimas matomas kaip papildoma našta prie kitų rūpesčių. Būna situacijų, kai tėčiai laiką su savo vaikais mato kaip dar vieną dalyką, kurį jie turi daryti. Jie jaučiasi pavargę bei perpildyti kitų įsipareigojimų ir rūpesčių. Galbūt jie jaučiasi negalintys persiplėšti tarp darbinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų šeimai. Galbūt turi santykių su partnere problemų, ar finansinių rūpesčių. Arba tiesiog jaučiasi neadekvatūs, „nerangūs“ tėčiai ir dėl to vengia leisti laiką su savo vaiku (-ais). Sprendimas vėlgi gana paprastas – suplanuokite daugiau kokybiško laiko su savo vaiku. Kuo kompetentingesnis jausitės kaip tėtis, tuo daugiau džiaugsmo tėvystė teiks. Akivaizdu, kad kuo mažiau papildomų rūpesčių kils laiką leidžiant su vaiku, tuo laisvesnis ir labiau spontaniškas jis jums bus. Tėvystė gali suteikti daug progų jūsų asmeniniam augimui. Kai aktyviai į tai įsitrauksite, ši patirtis jums padės ugdyti kitas savybes, tokias kaip įsiklausymas, jautrumas, supratingumas.
• Bandoma užmegzti ryšį su vaiku, bet sulaukiama atstūmimo. Kai laikas, praleidžiamas su vaiku, yra nenuoseklus ir fragmentiškas, tai gali turėti neigiamų pasekmių santykio kokybei. Net atradęs laisvo laiko ką nors kartu nuveikti galite susidurti su šaltumu iš vaiko pusės ir atstūmimu. Svarbu dėl to neužsigauti ir suprasti, kas vyksta, bei ieškoti būdų, kaip ryšį sustiprinti, pelnyti abipusį pasitikėjimą.
• Nerandama jokių bendrumų su vaiku. Kartais atrodo, kad nėra nė vieno dalyko, kurį vaikas mėgtų ar darytų taip, kaip jo tėtis. Muzika, kurios klauso, rūbai, kuriuos dėvi, veiklos, kuriomis užsiima, net kalba, kuria kalba – viskas atrodo svetima. Tokiais atvejais verta prisiminti, koks būdamas vaikas jautėtės pats skirtingas nuo savo tėčio. Jūsų vaikas gali kalbėti ir elgtis kitaip nei tai darėte jo / jos amžiaus. Vis dėlto nepamirškite, kas jis / ji gali turėti tokių pat emocinių poreikių, kokių pats turėjote. Vaikui reikia jūsų palaikymo, pritarimo ir meilės bei artimo ryšio su savo tėčiu. Todėl pasistenkite skirti laiko bendrumams atrasti. Priimkite tai kaip galimybę savo horizontui išplėsti bei sumažinti atstūmimo jausmą savo vaikui. Pasistenkite priimti jo interesų lauką. Jūsų vaikas bus laimingas galėdamas pasidalinti savo pomėgiais, jei tik pajus, kad domitės nuoširdžiai. Skirtingų požiūrių turėjimas suteikia galimybę atrasti ir atsiverti naujoms patirtims.
• Bendravimas su vaiku yra labai sudėtingas. Vengiate įsitraukti į vaiko gyvenimą, nes jūsų pačių vaikas jums atrodo labai sudėtingas. Galbūt nerandate bendros kalbos, jo elgesys kelia iššūkių, nesuprantate, kodėl viskas, ką jis / ji daro, yra priešinga tam, ką sakote ar ko prašote. Ironiška, bet būtent sudėtingais laikomiems vaikams jūsų reikia labiausiai. Vaikas mato jūsų frustraciją, pasipiktinimą, girdi kritiką ir jaučiasi siaubingai dėl to, ir vis dėlto labiausiai jam / jai reikia jūsų meilės ir dėmesio. Vaikas nori išgirsti, kad nėra blogas žmogus, kaip visi kiti apie jį mano (ar kaip galimai mano apie save). Reikia, kad mylėtumėt nieko nepaisydami. Kaip neprarasti kantrybės? Pasistenkite suprasti vaiko nesaugumą. Jūsų vaikas gali atrodyti labai valdingas, nors viduje iš tikrųjų jaučiasi bejėgis, gali atrodyti viskam besipriešinantis, nors viduje iš tikrųjų yra išsigandęs ir jaučiasi bejėgis. Atminkite, pasaulyje nėra kito žmogaus, kuris turėtų tiek galios, kiek jūs, padėti vaikui pasijusti geriau bei pradėti galvoti apie save gerai. Išlikite kantrus. Nebijokite ieškoti pagalbos bei pasitarti su kitais tėvais panašiose situacijose. Reikalui esant – kreipkitės į kvalifikuotus specialistus.
• Manoma, kad vaikai mieliau laiką leidžia su mama. Galbūt paklausęs vaiko ar jis norėtų eiti su mama, ar su jumis, išgirdęs atsakymą, kad jis nori eiti su mama, jaučiatės atstumtas bei manote, kad vaikas labiau nori būti su mama. Galbūt taip yra todėl, kad jūsų žmona / partnerė rodo daugiau entuziazmo, dėmesio ir įsitraukimo būdama su vaikais, nei tai darote jūs. Vaikų santykis su kiekvienu iš tėvų yra unikalus. Todėl neturėtumėte stengtis imituoti savo žmonos / partnerės elgesio. Priešingai – būkite autentiškas ir parodykite savo perspektyvą. Vaikai nori būti su tėčiais, kurie aiškiai rodo savo meilę, susidomėjimą ir entuziazmą būnant kartu. Pajausite pasitenkinimą, kad esate norimi ir mylimi, kai tai pajus ir jūsų vaikai.
• Vengiama būti su vaiku, kad būtų išvengta konflikto su partnere. Poros dažnai nesutaria, kaip auginti vaikus. Jums gali atrodyti, kad jūsų sutuoktinė / partnerė daro dalykus blogai ir ne taip, kaip reikėtų. Jūsų partnerei taip gali atrodyti dėl jūsų veiksmų. Todėl siekdamas išvengti konflikto, atsitraukiate. Jei jūsų norą būti su vaikais neigiamai veikia konfliktų su sutuoktinė / partnere baimė, turite stengtis šiuos konfliktus spręsti, o ne nuo jų atsitraukti. Pradėkite nuo pokalbio apie vaikų auginimą. Aptarkite, kaip tai norite daryti, ką norite daryti kitaip, nei darė jūsų tėvai ir pan. Kartais įtampai tarp jūsų ir jūsų žmonos / partnerės išspręsti gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte išspręsti savo vaikystės skaudulius, kurie neigiamai veikia jūsų tėvystės patirtis. Sustiprinus savo kaip poros tarpusavio ryšius, bendravimo ir empatijos įgūdžius, pagerės ir šeimos gyvenimas bei ryšys su vaikais.

Auginant vaikus kasdien susiduriama su iššūkiais ir situacijomis, kurios yra naujos, nežinomos, sudėtingos. Nesate nei pirmas, nei vienintelis toks pasaulyje. Kai nežinote, kaip su tuo susitvarkyti, galite kreiptis patarimų ar pagalbos į specialistus, pavyzdžiui į „Tėvų liniją“.

Šaltiniai:

Aaron Hass, PhD. 12 Reasons Fathers Might Not Want to Spend More Time with Their Children.

James Sudakow. 4 Ways Working Dads Can Make More Time for Family .

Family Education Staff. The Unique Pressures of a 21st-Century Dad.

Tėvų linija. Kaip sukurti stiprų ryšį su vaiku? Situacijos, kai tėvai nežino ką sakyti ir daryti.

The Difference a Dad Makes.

Balancing Work and Family: for Dads.

Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros laikotarpio (ypač, jei jis buvo ilgas) kelia daug įtampos, streso ir iššūkių. Nuo praktinių, tokių kaip vaiko priežiūra jums esant darbe, iki emocinių-psichologinių, susijusių su atitrūkimu nuo darbų, kolegų, profesinio gyvenimo, susvyravusio pasitikėjimo jausmo bei padidėjusio nerimo dėl dviejų vaidmenų darbe ir namie suderinimo.

Patarimai, kaip palengvinti sugrįžimą į darbą:

• Artėjant vaiko priežiūros laikotarpio pabaigai, pasiruoškite sugrįžimui. Visų pirma – psichologiškai. Svarbu nusiteikti pozityviai.
• Sugrįžimo pradžia gali būti sudėtinga ir dėl to, kad turėsite palikti savo mažylį kito žmogaus priežiūrai. Tai visada kelia papildomą stresą ir nerimą. Todėl jeigu tik turite galimybę – susiplanuokite pereinamąjį laikotarpį. Kol dar nedirbate, pratinkitės po truputį išsiskirti su savo vaiku ir nuosekliai ilginkite šį laikotarpį iki pilnos darbo dienos trukmės. Jei samdote auklę (-ių), galbūt galite jos (-o) priežiūrai vaiką palikti bent kelioms valandos per dieną, kol dar nedirbate arba pirmąsias kelias dienas / savaites būti su vaiku ir aukle (-iumi) kartu. Jei vaiką leisite į darželį, susiplanuokite į darbą grįžti po vaiko adaptacinio laiko darželyje. Taip gyvenimo pasikeitimas tiek jums, tiek jūsų vaikui, bus sklandesnis.
• Skirkite laiko susiplanuoti kiekvieną savo dieną, kad visada žinotumėte, ką ir kada turite padaryti. Turėkite aiškų planą bent pirmoms kelioms savaitėms. Aiškus planas padės kontroliuoti asmeninio gyvenimo ir darbo iššūkius bei sumažinti galimą nerimą. Nusiteikite, kad visko idealiai suplanuoti neįmanoma ir netikėtumų vis tiek neišvengsite. Šiame etape svarbu bendradarbiauti su savo partneriu (-e). Turite veikti kaip darni komanda, todėl geriausia būtų, jei ir planą rengtumėte drauge.
• Paprašykite, kad jums skirtų mentorę (-ių) arba sudarytų sąlygas dalyvauti grįžimo į darbą programoje (jeigu tokia jūsų darbovietėje yra). Tyrimai rodo, kad grįžus iš vaiko priežiūros atostogų sumažėja pasitikėjimas savimi, todėl darbuotojų konsultavimas galėtų šį barjerą išspręsti. Galbūt konsultacijas galite pradėti likus šiek tiek laiko iki tikrojo sugrįžimo.