Ieškodami darbo, žmonės su negalia neretai susiduria su dilema – ar pasisakyti darbdaviams apie savo sveikatos būklę. Baiminamasi, kad atskleidus tokią informaciją, kandidatūra iš karto bus atmesta. Tokie būgštavimai turi pagrindo dėl visuomenėje vis dar gajų stereotipų apie darbuotojus su negalia. Kita vertus, atviras dialogas su darbdaviu galėtų būti naudingas, pavyzdžiui, leistų pritaikyti darbo vietą ar pasinaudoti papildomomis socialinėmis lengvatomis.
Pranešti apie negalią – neprivaloma
Teisės aktai nenumato pareigos darbdavį informuoti apie turimą negalią. Tokia informacija yra laikoma asmenine ir jautria, taigi žmogus turi teisę nuspręsti jos neatskleisti nei darbdaviams, nei kolegoms.
Visgi, daug kas priklauso nuo situacijos ir aplinkybių. Svarbu suprasti, kad negalios gali būti įvairios – matomos ar nepastebimos aplinkiniams. Asmuo, kuris turi nematomą negalią, gali būti kiekvieno iš mūsų kolektyvo nariu ir apie tai galime niekada nesužinoti. Be to, pasitaiko situacijų, kai negalia įgyjama jau dirbant, tad nenorint jokių pokyčių ar papildomų garantijų, apie ją galima nutylėti.
Svarbu pagalvoti apie savo saugumą
Verta gerai apsvarstyti, ar nepranešęs apie turimą negalią, pats žmogus darbe jausis saugiai. Ar neįvyks situacija, kai reikės suteikti pagalbą, ir ar nebūtų geriau, kad bent darbdavys apie tai žinotų iš anksto. Pavyzdžiui, jeigu asmuo serga epilepsija ir gali bet kada prasidėti priepuolis, vertinga apie tai įspėti, paaiškinti, kaip tuo metu kolegos ir kolegės turėtų elgtis, kada kviesti skubią medicinos pagalbą.
Darbo vietos pritaikymas ar papildomi laisvadieniai – tik informavus apie negalią
Svarstant, ar darbdavį informuoti apie turimą negalią, taip pat rekomenduojama įsivertinti, ar žmogui nereikia individualiai pritaikyti darbo vietos, kad būtų galima ergonomiškai ir patogiai dirbti. Pagal darbo teisės įstatymus, darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Jei darbdavys nežinos apie individualius asmens su negalia rizikos veiksnius, jis gali netinkamai įgyvendinti šią pareigą ir neapsaugoti darbuotojo nuo gresiančio pavojaus sveikatai. Taip pat pravartu apgalvoti, ar nereikėtų pritaikyti ir konkrečių darbo funkcijų. Rekomenduotina įsivertinti, ar nėra reikalingos papildomos socialinės garantijos ar lengvatos, įtvirtintos teisės aktuose. Pavyzdžiui, teisė į sutrumpintą darbo laiką, teisė dirbti nuotoliu, ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos ir kita.
Be to, kai kurie darbdaviai įgyvendina socialinės atsakomybės programas arba naudojasi valstybės teikiamomis garantijomis, pagal kurias skatinamas asmenų su negalia įdarbinimas, skiriamos subsidijos. Tokiais atvejais negalios atskleidimas gali padėti tiek darbuotojui, tiek pačiam darbdaviui.
Negalia – ne priežastis atmesti kandidatą (-ę)
Darbdavys negali atsisakyti įdarbinti vien dėl negalios. Toks atsisakymas galėtų būti vertinamas kaip diskriminacijos atvejis. Lygių galimybių įstatyme aiškiai nurodyta, kad priimdami į darbą, darbdaviai privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas. Tiesa, šiame teisės akte yra ir išimčių, pavyzdžiui, dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių, dėl neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
Susidūrus su galima diskriminacija, reikėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, taip pat ir Darbo inspekciją, bei pasikonsultuoti.
Tarnyboje sulaukus tokio skundo ir jį tiriant, visų pirma renkama ir tikslinama visa informacija, kreipiamasi į darbdavį (-ę), renkama reikalinga informacija iš kitų šaltinių, remiamasi statistika. Vėliau visa tai vertinama ir pateikiamos išvados. Gavus išsamų skundą dėl galimos diskriminacijos, skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.