už kūrybišką ir jautrų būdą atkreipti visuomenės dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria darbo ieškantys brandaus amžiaus žmonės. „Rimi Lietuva“ socialinis eksperimentas „#AmžiusNesvarbu” tapo įkvėpimu ne tik visuomenei, bet ir darbdaviams. Net trečdalis „Rimi“ darbuotojų yra vyresni nei 50 metų, juos įmonė įvardija kaip atsakingus, darbščius ir dėmesingus darbuotojus.

už netradicinį žvilgsnį į seną žmogų ir senatvės stereotipų laužymą. Kristinos ir Mariaus Čiuželių įkurtas „Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondas“ nuo 2016 metų vysto „Sidabrinę liniją“ – tai draugystė ir bendravimas telefonu vienišiems senoliams. 2018 metais drauge su partneriais įgyvendino projektą „100 metų kartu“, kurio dokumentinis kino filmas pripažintas žiūroviškiausiu kino festivalio „Kino pavasaris 2018“ filmu.

už 2018 metais Klaipėdos miesto ir jaunimo iškovotą Europos jaunimo sostinės 2021 titulą. Klaipėda taps pirmąja tokia sostine Šiaurės Europoje. Programos kryptys – įtraukti jaunimą į jiems aktualių klausimų sprendimą, skatinti domėtis politika, organizuoti pilietines iniciatyvas, kurti saugią terpę visiems (LGBT bendruomenei, tautinėms mažumoms, jaunimui su negalia), vykdyti švietėjiškas veiklas lyčių lygybės tema.

Už nuoseklų aktyvios pilietinės pozicijos laikymąsi, siekiant išsaugoti Vilniaus miesto Reformatų skverą ir palaikant mokytojų streiką. Jurgis Didžiulis savo veikloje nuolat akcentuoja demokratinių vertybių puoselėjimą, pilietinės visuomenės svarbą. Jis aktyviai dalyvauja įvairiose iniciatyvose ir projektuose, keldamas žmogaus teisių ir laisvių klausimus į viešumą.

už socialinio atsparumo, solidarumo ir pozityvios lyderystės skatinimą jaunimo bendruomenėse. Programa skirtingų miestų jaunimo bendruomenėms padeda spręsti tokias sudėtingas problemas kaip socialinė atskirtis, didelis savižudybių skaičius, patyčios. Jos metu vyksta įvairūs kolektyviniai užsiėmimai, mokymai, susitikimai, filmų peržiūros, skatinantys aktyvaus dalyvavimo kultūrą ir demokratines vertybes. Programa vykdoma daugiau nei dvidešimtyje Lietuvos miestų ir gyvenviečių.

Už stigmos, susijusios su ŽIV, ir sergančiųjų socialinės atskirties mažinimą. Šiam tikslui buvo įgyvendinta iniciatyva „Skolinu savo balsą“, į kurią įsitraukė ir savo balsą ŽIV užsikrėtusių žmonių istorijoms skolino Algis Ramanauskas-Greitai, Rasa Tapinienė, Giedrius Savickas, Giedrė Kilčiauskienė. Šie žinomi žmonės, kurių lūpomis prabilo ŽIV užsikrėtę asmenys, išreiškė savo empatiją ir skatino atkreipti visuomenės dėmesį į spręstinas ŽIV problemas.

už pirmą kartą kino teatre ir filmų festivalyje neregiams ir silpnaregiams pritaikytą seansą. Festivalio filmo „Sengirė“ seanse buvo naudojamas garsinis vaizdavimas, kai, pasitelkiant sinchroninį pasakojimą, ausinėse balsu atkuriami ekrane matomi vaizdai. Kadangi buvo naudojamos ausinės, seanse neregiai ir silpnaregiai galėjo dalyvauti drauge su kitais žiūrovais.

už pilietišką kovą dėl rinkimų prieinamumo žmonėms su negalia. 2018 metais Ramunė ir Edmundas laimėjo bylą prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybes dėl 2016 metų rinkimuose neužtikrintų sąlygų dalyvauti negalią turintiems žmonėms. Teismo sprendimas paskatino savivaldybes ir VRK ateinantiems rinkimams ruoštis itin atidžiai bei inicijuoti rinkiminių apylinkių pritaikymą.

už verslą, kurio socialinė misija – padėti žmonėms, turintiems negalią, įsitvirtinti visuomenėje ir susirasti darbą. Vilniuje įsikūręs „Pirmas Blynas“ – tai pirmasis restoranas Lietuvoje, kuris įdarbina žmones su negalia. Restoranas ne tik teikia maitinimo paslaugas, bet ir organizuoja socialinius bei mokomuosius renginius, tokiu būdu skatindamas visuomenę atviriau priimti turinčiuosius negalią, permąstyti išankstines nuostatas.

už drąsą kelti į viešumą nepatogias, bet labai reikalingas seksualumo, kūniškumo, lytinės sveikatos, lyčių lygybės temas. Portalo sumanytojos Beata Tiškevič ir Kotryna Bass imasi klausimų, apie kuriuos ilgą laiką buvo gėda kalbėti, kurių nedrįstame paklausti savo artimųjų, draugų, gydytojų. Portalas užpildo spragas, kurias palieka švietimo sistema ir konservatyvus auklėjimas.

už indėlį Lietuvoje ir pasaulyje skatinant lyčių lygybę, aiškinant stereotipinio požiūrio į moters vietą visuomenėje priežastis ir tokio požiūrio žalą. 2018–2019 m. D. Leinartė ėjo Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininkės pareigas, šiuo metu yra šio komiteto narė. Daugiašalės diplomatijos istorijoje Dalia Leinartė yra pirmoji lietuvė, užėmusi tokias aukštas pareigas. 2018 metais Tarptautinis valstybės tarnautojų tinklas „Apolitical“ profesorę įtraukė į šimto įtakingiausių pasaulio lyčių lygybės ekspertų sąrašą.

už istorinės atminties atnaujinimą, primenant Lietuvos valstybę kūrusias moteris. Šiuo projektu siekiama paneigti mitą, kad Lietuvos kultūrai ir valstybei buvo reikšmingas tik vyrų indėlis, ir paversti moterų įnašą labiau matomu visiems. 100 pasakojimų apie istorines moteris, iliustruotų jų portretais, buvo skelbiama socialiniuose tinkluose, skaitoma radijuje, eksponuojama parodose ir Valstybės pažinimo centre. Projekto autorius – Lygių galimybių plėtros centras.

už diskriminacijos prevencijai, įvairovės valdymui ir socialinės įtraukties skatinimui suvienytas organizacijas. Įvairovės chartija yra iniciatyva, jungianti organizacijas, kurios įsipareigoja užtikrinti lygias galimybes darbo vietoje, stiprinti įvairovės valdymą ir kurti draugišką bei įtraukią darbo aplinką. Lietuvos chartiją 2018 metais įsteigė „Diversity Development Group” ir „SOPA”, ją pasirašė beveik 30 organizacijų.

už pilietinio solidarumo peticiją, pasipriešinant Seimo nario paskyrimui į Seimo komitetą. 2018 metų rugsėjį portalas manoteises.lt paskelbė peticiją „#IšneškiteGražulį“, raginusią iš Žmogaus teisių komiteto pašalinti Seimo narį Petrą Gražulį, žinomą dėl savo prieš LGBT asmenis, moteris ir kitas visuomenės grupes nukreiptų pažiūrų reiškimo. Peticija konsolidavo šiuo sprendimu pasipiktinusius žmones ir surinko per 17 000 parašų.

už aktyvias organizacines pastangas rengiant 2018 m. gruodžio 10 dieną įvykusį pirmąjį Nacionalinį žmogaus teisių forumą. Jo metu visuomenė diskutavo apie žmogaus teises ir tai, ką galime padaryti, jog Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių žmonėms. VDU profesorės Mildos Ališauskienės pastangų dėka renginys sutelkė valstybės, nevyriausybinės ir verslo organizacijas bei tarptautinę bendruomenę, jį aplankė virš 500 dalyvių.

Už atkreiptą visuomenės dėmesį į paplitusį smurtą patyrusių moterų kaltinimą ir valstybės institucijų atsakomybę. Nors kai kurios visuomenės grupės ir institucijos kampaniją laikė kontraversiška, principinė lygių galimybių kontrolierės pozicija leido užtikrinti, kad klausimai dėl aukų kaltinimo būtų aptariami aukščiausiu politiniu lygiu.

už kultūrinio paveldo atgaivinimą, prisidedant prie religinės įvairovės skatinimo. 2018 metais Arnas Zmitra inicijavo Raseinių stačiatikių Švenčiausios Trejybės cerkvės sutvarkymą, rūpinosi bokšto pritaikymu lankyti ir jo atvėrimu visuomenei. Raseinių stačiatikių bendruomenė yra puikus pavyzdys, kaip religijos gali sugyventi po vienu stogu. Okupacinei valdžiai nugriovus Raseinių liuteronų kirchę, bendruomenė prisiglaudė cerkvėje, kuri tapo bene vienintele cerkve Lietuvoje, kurioje meldžiasi dvi konfesijos.

už apgintą įsitikinimų įvairovę ir saviraiškos laisvę. 2018 metų sausio mėnesį Robertas Kalinkinas laimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, kur buvo konstatuota, kad Lietuva nepagrįstai apribojo dizainerio drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais. Strasbūro teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos „absoliutų pirmumą teikė tikinčiųjų jausmų apsaugai, bet tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjų įmonės teisę į saviraiškos laisvę“.

už veiklą, kuria siekiama, kad kiekvieno save krikščioniu laikančio žmogaus požiūris į LGBT asmenis būtų pagarbus, taktiškas ir nediskriminuojantis. Atsiliepiant į Šventojo Tėvo dokumentą, kviečiantį į bažnyčią priimti gėjus, klebono Darulio iniciatyva Vilniaus Bernardinų parapijoje buvo įsteigta bene vienintelėje Lietuvoje LGBT asmenų grupė. Kunigas teikia pagalbą parapijai priklausančių homoseksualių, translyčių asmenų tėvams ir šeimoms.

už aktyvų Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Baltarusijos santykių gerinimą. 2018 metais Jerzy Giedroyco fondas kartu su A. Nikžentaičiu organizavo du tarptautinius forumus, skatinančius šių valstybių santykių gerinimo ir bendradarbiavimo perspektyvas. Balandžio mėnesį vyko Lenkijos ir Lietuvos ekonomikos forumas „Strateginė partnerystė“, o spalio mėnesį surengtas pirmasis visuomeninis Lietuvos ir Baltarusijos forumas „Kas mus jungia?“.

už Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje sukurtą subtilų ir spalvingą gyvenimo paveikslą, kuriame lenkai, lietuviai, baltarusiai, rusai ir kitų tautybių žmonės atskleidžia tikrąją etninę Lietuvos įvairovę. Šio dokumentinio teatro spektaklio pagrindas – Šalčininkų gyventojų pasakojimai, kuriuose persipina skirtingos krašto gyventojų problemos, kylančios ne dėl tautinių klausimų, o dėl iššūkių, susijusių su regiono izoliacija, gyventojų emigracija, ekonominiu atotrūkiu ir kontrabanda. Spektaklio režisierius – Jonas Tertelis. Projekto rėmėjas – Britų Taryba.

už meninį eilėraščių rinkinį rusų kalba „Čia — Lietuva…“, kuris skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Leidinyje surinkti eilėraščiai ir dailės darbai, skirti Lietuvos istorijai, žmonėms, miestams, Lietuvos gamtai. Knygoje pristatoma tiek lietuvių, tiek rusų poetų kūryba. Vladimir Koltsov yra dailininkas, aktyviai dalyvaujantis Lietuvos tautinių bendrijų visuomeninėje veikloje.

už visuomenės skatinimą solidariai reaguoti į neapykantos LGBT asmenims skleidimą. 2018 metais Lietuvos gyventojų pašto dėžutes pasiekė peticija, kuria raginta uždrausti LGBT eitynes „Baltic Pride 2019“, o apie LGBT asmenis atsiliepta ypač žeminančia kalba. Atsakydamas į tai, Lietuvos žmogaus teisių centras pakvietė žmones peticijas siųsti atgal jos organizatoriams, ant jų užklijavus arba nupiešus vaivorykštės spalvų širdutes su užrašu „Tepadeda Jums Dievas“.

už siekį suburti Vilniaus universiteto LGBT+ žmones ir skatinti universiteto bendruomenės narių lygiavertiškumą bei visuomenės pagarbą žmogui. Įsteigta 2018 metais VU studentų bendruomenės, grupė vienija ne tik LGBT studentus, bet ir darbuotojus, alumnus bei juos palaikančius asmenis. Tai pirmoji Lietuvoje universiteto viduje įsteigta LGBT bendruomenei skirta asociacija.

už Lietuvos piliečio ir Baltarusijos piliečio ryžtą teisinėmis priemonėmis siekti leidimo tos pačios lyties partneriui gyventi Lietuvoje užsienyje sudarytos santuokos pagrindu. Partnerių pradėta byla nukeliavo net iki Konstitucinio Teismo, kur buvo priimtas jiems palankus sprendimas, reikšmingas visai vietos LGBT bendruomenei. Jis kartą ir visiems laikams užbaigė teisines diskusijas apie tai, ar tos pačios lyties poros yra šeima. Teisiniai atstovai byloje buvo prof. Vytautas Mizaras, Agnė Litvinaitė, Marius Grucė.