2016 sausio 29 d.
Sausio 29 dieną VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ (toliau – PSP) direktorė Karilė Levickaitė Tarnybos darbuotojams surengė diskusiją-mokymus apie psichikos sveikatą, psichikos negalią turinčius asmenis bei kokią diskriminaciją ir žmogaus teisių pažeidimus ši grupė patiria visuomenėje.
Diskusijos metu Karilė Levickaitė kalbėjo apie tai, kad nors 1 iš 4 žmonių per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimus (toliau – PSS), kalbėti šia tema vis dar yra didelė stigma, o informacijos – beveik nėra. Visuomenė neturi galimybės susipažinti su psichikos sveikatos sutrikimais, to nemokoma bendrojo lavinimo mokyklose, mes nemokame atskirti intelekto sutrikimų (įgimti, raidos sutrikimai) nuo psichikos sveikatos sutrikimų (neįgimti pasikeitimai, kuriuos galima įveikti arba suvaldyti, kurie pasireiškia aktyviau, arba menkiau) ir ligos.
Tarnybos darbuotojai drauge su PSP direktore diskutavo apie visuomenės pasirengimą priimti asmenis su psichikos sutrikimais. Visuomenės nuomonių apklausų duomenimis, žmonės su psichikos negalia yra itin prastai vertinama grupė. Tokie žmonės dažniausiai vis dar gyvena izoliuotose globos namuose, gydomi izoliuotose psichiatrinėse ligoninėse. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija įtvirtina asmenų su negalia teisę gyventi savarankiškai ir įsitraukti į bendruomenę, o gydomi žmonės, anot lektorės, turėtų būti bendrose ligoninėse su kitais pacientais.
Karilė Levickaitė pastebėjo, kad frazės kaip „psichikos ligoniai“, „psichikos liga“ naudojamos žiniasklaidoje yra neetiškos. Verčiau, JT Neįgaliųjų konvencijos ir plačiame psichikos negalios kontekste, šią būklę vadinti psicho-socialine negalia, kadangi didele apimtimi soacialinė aplinka taip pat veikia žmonių psichiką. Taip pat iš dalies žiniasklaidos dėka psichikos negalią turintys asmenys asocijuojami su labai sunkių nusikaltimų iniciatoriais, tačiau tik 3% tokių nusikaltimų yra padaromi žmonų su psichikos sveikatos sutrikimu ar negalia.
Lektorė pastebėjo, kad dėl tokios stigmatizacijos, asmenys nesikreipia pagalbos į specialistus, bijo rizikuoti savo darbo vieta. Jei asmuo nusprendžia gydytis, į psichologo konsultacijas, psichoterapiją vaikšto privačiai, oficialių diagnozių nėra. Tad statistika, kiek asmenų serga ar turi psichikos sutrikimą, yra neprieinama. Kita problema yra psicho-socialinių paslaugų trūkumas – vietoj šių paslaugų skiriamas medikamentinis gydymas, kuris dažnai neatneša ilgalaikės naudos. Kita problema, kurią pastebi nevyriausybinio sektoriaus atstovė tai komandinio darbo, dirbant su psichikos negalią ar PSS turinčių asmenimis, nebuvimas.
Kalbant apie geruosius pavyzdžius, lektorė kalbėjo, kad nėra šalių, išsprendusių visas problemas, tačiau kaip teigiamus pavyzdžius minėjo Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Suomiją, Islandiją.
Diskusijos metu taip pat buvo kalbama apie reprodukcines žmonių su psichikos negalią teises, vaikų globą, pačių psichologų ir psichoterapeutų nuostatas tam tikrų žmonių grupių atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme negalios (o tai apima ir psichinę negalią) pagrindas yra įtrauktas į draudžiamų diskriminacijos pagrindų sąrašą. 2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko 25, 2015 m. – 23 tyrimus dėl diskriminacijos negalios pagrindu.
—
Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:
| Emocinės paramos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai |
8 800 28888 | I-VII visą parą |
| Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 | I-VII 11:00 – 21:00 |
| Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. |
8 800 77277 | I-V 16:00 – 20:00 |
| Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai |
8 800 66366 | I-VII 10:00 – 21:00 |
| Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai |
116 123 | I-VII visą parą |
Skambučius į visas linijas apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.
Daugiau informacijos – puslapyje www.klausau.lt