2025 spalio 16 d.
Lietuvoje žmonių su negalia finansinė padėtis išlieka itin sudėtinga, rodo „Eurostat“ duomenys. Daugiau kaip 38 proc. žmonių su negalia patiria skurdo riziką, o beveik 46 proc. – skurdo ar socialinės atskirties riziką*. Tai vieni aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje, viršijantys ES vidurkius (atitinkamai 20,7 proc. ir 28,8 proc.).
Skurdo rizika ir darbo rinka
Darbas dažnai sumažina skurdo riziką, tačiau ne visada ją panaikina. Tik kas antras žmogus su negalia ES turi darbą, o žmonių be negalios užimtumas siekia tris ketvirtadalius.
Lietuvoje ši problema ypač ryški: 31,6 proc. žmonių su negalia iki 65 m. gyvena namų ūkiuose, kuriuose darbo intensyvumas labai mažas. Tai reiškia, kad daug žmonių su negalia neturi galimybės dirbti visu etatu arba visai negali dalyvauti darbo rinkoje.

Socialinė parama ir prieinamumas
Socialinės išmokos labai sumažina skurdo riziką. „Eurostat“ duomenimis, net 68 proc. žmonių su negalia ES 2024 m. būtų patyrę skurdo riziką, jei negautų socialinės paramos. Tačiau net ir gavę socialinę paramą, daugiau kaip trečdalis žmonių su negalia Baltijos šalyse vis dar patiria finansinių sunkumų. Lietuvos asmenų su negalia skurdo rizikos rodiklis yra aukščiausias visoje ES – 38,2 proc.
„Ekonominė gerovė glaudžiai susijusi su aplinkos prieinamumu skirtingas negalias turintiems žmonėms – darbo vietų, visos infrastruktūros, švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigų, transporto, informacijos ir kitų sričių. Kai šios sritys nepritaikytos žmonėms su negalia, didėja ne tik finansinė, bet ir socialinė atskirtis. Todėl Lietuva turi įvairiais lygmenimis siekti užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis – mokytis, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime be kliūčių“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
*Kas yra socialinės atskirties rizika?
Rodiklis „Skurdo ar socialinės atskirties rizika“ (angl. AROPE – At risk of poverty or social exclusion) matuoja tris sritis:
- Skurdo riziką – kokia dalis gyventojų su ja susiduria.
- Labai didelį materialinį ir socialinį nepriteklių – kiek žmonių negali sau leisti būtinų gyvenimo elementų dėl finansinių priežasčių. Asmuo laikomas patiriančiu labai didelį materialinį ir socialinį nepriteklių, jei negali sau leisti bent 7 iš 13 pagrindinių daiktų ar veiklų (pvz.: galimybė apmokėti komunalinius mokesčius, turėti skalbimo mašiną, turėti interneto prieigą ir kt.)
- Labai mažą darbo intensyvumą – šeimoje beveik niekas nedirba arba išdirbtas laikas sudaro 20 proc. galimo.
Daugiau informacijos:
Miglė KOLINYTĖ
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja
Tel. +370 5 205 0635
El.p. migle.kolinyte@lygybe.lt