gatve einantys žmonės nufotografuoti iš viršaus
Pexels nuotr.
2025 rugsėjo 15 d.
Apklausa: 1 iš 3 pažįsta seksualinį priekabiavimą patyrusią moterį, vyrą – 1 iš 10

Trigubai daugiau gyventojų pažįsta seksualinį priekabiavimą patyrusią moterį, nei tokią patirtį turintį vyrą – atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa. Jos duomenys taip pat rodo, kad visuomenė tikisi didesnės darbdavių atsakomybės užtikrinant saugią darbo aplinką.

Moterų ir vyrų patirtys aptariamos atskirai

35 proc. gyventojų nurodo pažįstantys moterį, bent kartą patyrusią seksualinį priekabiavimą, tačiau tik 10 proc. teigia pažįstantys vyrą, susidūrusį su tokia patirtimi. Tai atspindi realias žmonių patirtis – seksualinį priekabiavimą moterys patiria dažniau.

Vienas grafikas rodo, kiek žmonių žino seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų: 35 % atsakė Taip, 45 % atsakė Ne; 20 % nurodė, kad nežino arba sunku pasakyti. Antras Grafikas rodo, kiek žmonių žino seksualinį priekabiavimą patyrusių vyrų: 10 % atsakė „Taip“, 68 % atsakė „Ne“, 22 % nurodė, kad nežino arba sunku pasakyti.

Atsakymai skiriasi, priklausomai nuo apklausos dalyvių lyties: moterys dažniau nei vyrai pažįsta seksualinį priekabiavimą patyrusią moterį (40 proc. ir 29 proc.), o vyrai dažniau nei moterys nurodo pažįstantys vyrą, kuris patyrė priekabiavimą (12 proc. ir 8 proc.).

„Šie duomenys leidžia manyti, kad kalbėjimas apie patirtis dažnai vyksta uždaruose ratuose – moterys labiau linkusios apie tai kalbėti tarpusavyje, vyrai – vyrų aplinkoje“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.

Visuomenė tikisi darbdavių atsakomybės

Seksualinis priekabiavimas – vis dar opi problema darbo sektoriuje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, darbe nuo seksualinio priekabiavimo per savo gyvenimą yra nukentėjusi kas penkta Lietuvos moteris (19,1 proc.) ir kas penkioliktas (6,6 proc.) vyras.

Darbdavys turi užtikrinti, kad darbovietėje nebūtų seksualinio priekabiavimo – su tokiu teiginiu sutiko beveik 8 iš 10 apklaustųjų.

15 proc. apklaustų moterų ir vyrų visiškai arba iš dalies nesutiko su teiginiu, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbovietėje nebūtų seksualinio priekabiavimo. Visiškai arba iš dalies sutiko 79 proc. apklaustų moterų ir 75 proc. vyrų. Nežinojo arba buvo sunku pasakyti 7 proc. moterų ir 10 proc. vyrų.

„Akivaizdu, kad darbdaviams keliami aiškūs visuomenės lūkesčiai dėl saugios aplinkos užtikrinimo. Tačiau realybėje prevencinės priemonės dažnai apsiriboja formalių dokumentų patvirtinimu“, – pastebi M. Jurkutė.

Anot jos, vien politikos aprašas negarantuoja saugios darbo aplinkos – būtina užtikrinti, kad darbuotojai žinotų, kur kreiptis, kaip nagrinėjami seksualinio priekabiavimo atvejai ir kokios yra pasekmės pažeidėjui. „Priešingu atveju rizikuojame, kad tokie atvejai liks nepastebėti arba nuvertinti“, – sako M. Jurkutė.

Daugiau informacijos apie seksualinio priekabiavimo prevenciją bei ką daryti patyrus seksualinį priekabiavimą arba tapus jo liudininke (-u) galima rasti čia.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 metų liepos 18–25 dienomis. Ją atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1009 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys Lietuvoje.

Europos sąjungos vėliava ir užrašas: Bendrai finansuojama Europos sąjungos

Apklausa atlikta įgyvendinant projektą „VIOLET – darbovietės be seksualinio priekabiavimo ir smurto“. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos. Požiūris, pateikiamas turinyje, atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ir Europos Komisijos nuomone. Nei Europos Sąjunga, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės už išreikštą poziciją.

Daugiau informacijos:
Miglė KOLINYTĖ
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja
Tel. +370 5 205 0635
El.p. migle.kolinyte@lygybe.lt