Asmenims, nukentėjusiems nuo neapykantos nusikaltimų ir (arba) neapykantos kalbos, rekomenduojama apie tai pranešti teisėsaugai arba kitoms atsakingoms institucijomis.

Jei susidūrėte su neapykantos nusikaltimu, pranešti galite:

POLICIJAI. Iškilus grėsmei gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Pareigūnai turi nedelsdami atvykti į nusikaltimo vietą ir suteikti reikalingą pagalbą. Apie nusikaltimą galima pranešti ir užpildžius elektroninę pranešimo anketą svetainėje „Epolicija.lt“. Tokia pat tvarka galite pranešti ir susidūrę su neapykantos kalba (šūkiais gatvėje, žinutėmis, komentarais internete).

Asmenys su klausos negalia apie nusikaltimą gali pranešti sms žinute telefonu 112, naudodamiesi mobiliąja programėle „112 Lietuva“. Taip pat pasinaudodami lietuvių gestų kalbos vertėjo arba „tyliojo skambučio“ paslauga.

PROKURATŪRAI. Apie pastebėtas neapykantos apraiškas galite pranešti ir tiesiogiai Generalinei prokuratūrai, adresu Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius, el. paštu generaline.prokuratura@prokuraturos.lt. Pranešimo pavyzdį Word formatu rasite čia: pavyzdinis pranešimas apie galimą neapykantos kurstymą.

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS TARNYBAI. Pastebėję neapykantos kalbą visuomenės informavimo priemonėse (straipsniuose, leidiniuose, reklamose, socialinių tinklų įrašuose ir kt.) praneškite Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Skundą galite pateikti internetu arba atsiųsti adresu Gedimino pr. 60, LT-01110, Vilnius.

Ši tarnyba nevertina radijo ir televizijos turinio.

Pirminę teisinę pagalbą (pavyzdžiui, konsultaciją) gyventojai gali gauti kreipdamiesi į savivaldybę, kurioje gyvena.

Nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusiais pripažinti asmenys turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, kai sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. Tai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, nepriklausanti nuo asmens pajamų. Tokią pagalbą teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Smurtinio nusikaltimo atveju, nukentėjusysis turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Žala gali būti kompensuojama teismo sprendimu arba avansu.

Norėdami gauti antrinę teisinę pagalbą, nuo neapykantos nusikaltimų nukentėję asmenys turi pateikti: prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, dokumentą, kuriuo asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, jei yra, teismo nuosprendį.

Prašymą ir dokumentus galima pateikti atvykus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jos teritorinius padalinius, paštu arba elektroninėmis priemonėmis (tokiu atveju privalu turėti elektroninį parašą). Tarnybos adresai.

Asmenys gali naudotis ir privačių advokatų paslaugomis.

Pagalbą nukentėjusiems žmonėms Lietuvoje teikia ir nevyriausybinės organizacijos:

Europos žmogaus teisių fondas. Teikia konsultacijas, rengia teisinius dokumentus, atstovauja teismuose ar kitose institucijose.

Lietuvos Raudonasis Kryžius. Teikia teisines konsultacijas migrantams (pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams, prieglobstį gavusiems asmenims).

Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL.  Teikia nemokamas teisines konsultacijas nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems LGBT bendruomenės nariams.

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. Pagalbą nemokamai teikia kriminologų, psichologų ir teisininkų komanda. Teikia informaciją, atsako į kilusius klausimus, padeda susigaudyti, kur ir kaip reikėtų kreiptis dėl patirto nusikaltimo.

Nuo neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų nukentėję asmenys susiduria ne tik su dideliu stresu nusikaltimo metu. Ilgainiui jie gali susidurti ir su ilgalaikėmis psichologinėmis pasekmėmis – nemiga, nesaugumo jausmu, asmenybės pokyčiais ar potrauminio streso sutrikimu. Todėl susidūrus su sunkumais patartina kreiptis į specialistus dėl psichologinės arba emocinės pagalbos.

Pirminė psichikos sveikatos priežiūra  

Valstybės kompensuojamą psichologinę pagalbą asmenys gali gauti psichikos sveikatos centre, kuriame yra užsiregistravę (šie centrai paprastai yra prie poliklinikų, mažesnės klinikos yra sudariusios sutartis su psichikos sveikatos priežiūros specialistais).

Klinikos ir poliklinikos savo pacientams privalo sudaryti galimybę kreiptis į psichikos sveikatos centro komandą, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Dėl informacijos suteikimo asmenys gali kreiptis tiesiogiai į centro arba į savo poliklinikos registratūrą – norint užsiregistruoti pas psichologą ar psichiatrą nereikia šeimos gydytojo siuntimo.

Skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba teikiama be eilės psichikos sveikatos centro darbo valandomis.

Kitos organizacijos

Krizių įveikimo centras (Antakalnio g. 97-47, Vilnius). Organizacijos specialistai teikia psichologinę pagalbą konsultuodami įvairiais klausimais. Pirmoji konsultacija nemokama, o tęstinės konsultacijos – po 15 Eur. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis 16–20 val. ir šeštadieniais 12–16 val. Konsultacijos teikiamos telefonu (registracijos tel.+370 640 51555), „Messenger“ programėlėje.

Specialistai teikia paslaugas lietuvių, anglų, rusų, lenkų kalbomis.

Emocinės pagalbos linijos

Informaciją apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje „Pagalba sau“.

Mobiliosios programėlės

Padėti sau įveikti psichologinius sunkumus, atsiradusius nukentėjus nuo neapykantos kalbos, gali padėti ir mobiliosios programėlės. Jos nepakeičia psichikos sveikatos specialistų, tačiau gali suteikti įrankių, kaip įveikti panikos atakas, stresą, nemigą ir panašius sutrikimus.

„Ramu“. Tai nemokama interaktyvi programėlė, skirta asmenims, patiriantiems panikos atakas. Programėlė suteikia instrumentų įveikti panikos ataką esamuoju laiku. Taip pat lavina savigalbos įgūdžius, moko nusiraminti, atsipalaiduoti.

Neapykantos nusikaltimo įvykdymas ir neapykantos kalbos sklaida gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Už tokią veiką žmogus gali būti nuteistas, kurį laiką „turėti teistumą“.

Neapykantos nusikaltimai yra labai įvairūs, todėl teisinė atsakomybė skiriasi priklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio.

Jei asmuo nepadoriais veiksmais sutrikdo valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos apeigas, jis padaro baudžiamąjį nusižengimą. Teistumo toks veiksmas neužtrauks, tačiau asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.

Baudžiamosios atsakomybės asmuo gali sulaukti ir už grupių bei organizacijų, siekiančių diskriminuoti ar kurstyti prieš asmenų grupę dėl jos tapatybės (tautybės, seksualinės orientacijos ir kt.), būrimą. Taip pat už dalyvavimą tokių grupių veikloje, jų materialinį rėmimą. Galima bausmė – bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Už diskriminavimą dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Neapykanta, kaip motyvas, laikomas nusikaltimą sunkinančia aplinkybe. Todėl nusikaltimai, padaryti siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos ar kitų Baudžiamajame kodekse numatytų asmens tapatybės bruožų, užtraukia griežtesnę bausmę. Pavyzdžiui, už nužudymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. Jei nužudymo motyvas – neapykanta asmens tapatybei, nusikaltėlis baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Jei reikšdamas neapykantą nusikaltėlis sunkiai sutrikdo asmens sveikatą, jis baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų, už nesunkų sveikatos sutrikdymą – laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Asmenys, kurie siekdami platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno ar laikė dalykus, kuriuose dėl asmens tapatybės tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminacija ar smurtas, baudžiami laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Viešas tyčiojimasis, niekinimas, diskriminacijos ir neapykantos kurstymas gali užtraukti baudą, laisvės apribojimą, areštą ar laisvės atėmimą iki dvejų metų. Jei asmenys viešai ragino smurtauti, fiziškai susidoroti, materialiai rėmė tokią veiklą, jie gali būti nubausti bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki trejų metų.

Informacija parengta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Asmenys, nukentėję nuo neapykantos nusikaltimų ir apie tai pranešę, turėtų žinoti, kad šis žingsnis – ne pabaiga. Informacija, kurią pateikia nukentėjusysis, yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Juo prasideda baudžiamasis procesas.

Prasidėjus baudžiamajam procesui, jūsų laukia:

Ikiteisminis tyrimas. Jei policija, gavusi pranešimą ir atvykusi į įvykio vietą, surenka pakankamai informacijos, atskiro pareiškimo policijai pateikti nereikia. Dažniausiai iškvietimas yra teisėtas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau oficialus pareiškėjo skundas kartais yra būtinas. Pavyzdžiui, lytinės prievartos atvejais. Neįžvelgus nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Bet kokiu atveju, apie sprendimą būsite informuoti ir turėsite teisę skųsti atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą (atsižvelgęs į skundus arba savo iniciatyva, prokuroras tyrimą gali atnaujinti).

Ikiteisminio tyrimo metu renkami visi reikšmingi duomenys, tiriamos aplinkybės siekiant nustatyti nusikaltusį asmenį. Vykdomos liudininkų bei įtariamųjų apklausos, tad tikėtina, kad turėsite keliauti į policijos komisariatą arba prokuratūrą ir atsakyti į tyrėjų klausimus.

Surinkęs visą informaciją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas perduoda bylą prokurorui. Prokuroras nusprendžia, ar perduoti bylą teismui. Jis taip pat gali bylą nutraukti arba grąžinti papildomam tyrimui [1].

Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kaip įmanoma trumpesnį laiką. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, tyrimas dėl baudžiamojo nusižengimo turi būti atliktas per tris, dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis, dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Ypatingais atvejais ikiteisminis tyrimas gali būti pratęstas.

Procesas teisme. Surinkęs visą reikiamą medžiagą, prokuroras perduoda byla teismui. Byla toliau nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Jei byla sudėtinga, gali būti sudarytas posėdžių grafikas.

Nors ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbiami, teismuose bylos paprastai nagrinėjamos viešai. Bylos nagrinėjamos neviešai, kai baudžiamajame procese dalyvauja nepilnamečiai, nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Nuo viešumo yra saugoma informacija apie privatų proceso dalyvių gyvenimą, asmenys, kuriems nustatomi specialūs apsaugos poreikiai bei žmonės, kuriems garantuojamas anonimiškumas.

Teismo posėdis vyksta žodžiu. Teismas tiesiogiai tiria bylos įrodymus, todėl apklausiami kaltinamieji, nukentėję, liudytojai, į posėdį pašaukti ekspertai ir specialistai. Kitaip byla nagrinėjama tik išimtiniais atvejais.

Baigus nagrinėjimą, surašomas nuosprendis. Jis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis, juo taip pat galima nutraukti baudžiamąją bylą. Jei nuosprendis apkaltinamasis, kaltinamasis pripažįstamas kaltu ir jam paskiriama bausmė, jei išteisinamasis – jis pripažįstamas nepadariusiu nusikaltimo[2]. Baigus nagrinėti bylą, nukentėjusiajam, jei buvo prašoma, taip pat priteisiamas žalos atlyginimas.

Vietoje nuosprendžio, teismas gali priimti baudžiamąjį įsakymą. Baudžiamasis įsakymas priimamas nusprendus nerengti bylos nagrinėjimo teisme.

Nuosprendžio vykdymas ir apskundimas. Teismui paskelbus nuosprendį, jis įsiteisėja per dvidešimt dienų. Per šį laiką, nesutikdamas su nuosprendžiu, galite jį apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Jei aukštesnės instancijos teismui pateikėte skundą, pirminis nuosprendis laikomas neįsiteisėjusiu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto.

Ypatingomis aplinkybėmis įsiteisėjus nuosprendžius ar nutartis galima skųsti kasacine tvarka.

Apylinkės teismo nuosprendžiai skundžiami apygardos teismui, apygardos teismo – Lietuvos apeliaciniam teismui. Išnaudojus visas nacionalinio bylinėjimosi priemones, tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

[1] Neapykantos nusikaltimai: būtina žinoti. 

[2] Baudžiamąjį procesą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas. Daugiau apie proceso eigą, teises ir kitus bylų nagrinėjimo aspektus gyventojai gali sužinoti skaitydami viešai prieinamus teisinius dokumentus.

Eiblizmas (angl. ableism) 

Žmonių su negalia diskriminacija dėl jų negalios. Kitaip sakant, tai yra asmenų nuvertinimas ir engimas („Aš galiu tai padaryti, o tu – ne“), neteisingų / nepagrįstų prielaidų apie negalią kūrimas. Tai įsitikinimas, kad tik žmonės be negalios yra „normalūs.“ Eiblizmas dažniausiai yra sisteminis elgesys, reiškiamas žodinėmis pastabomis, komentarais, neigiamais ir paniekinančiais pasisakymais apie negalią. Eiblizmu galime vadinti ir tokius atvejus, kai žmogaus gebėjimai vertinami pagal socialiai sukonstruotą „normalaus“ individo suvokimą (kaip asmuo turi elgtis, atrodyti, kokį rezultatą pasiekti) ir diskriminuojama, jei žmogus tokio apibrėžimo neatitinka.

Pavyzdžiai: žodinės pastabos vartojant medicininę reikšmę turinčias frazes (pvz. „Ar tu kurčias?“, „Jis bipolinis šiandien“); nepagrįstų prielaidų kūrimas apie tai, ką asmuo su negalia gali, ir ko negali padaryti; perdėtas globėjiškumas ir išankstinis įsitikinimas, kad asmuo su negalia pats savimi pasirūpinti negali.

Antisemitizmas

Priešiškumas ir išankstinis nusistatymas prieš žydus, jų religinę (judėjų) ir etnines grupes. Antisemitizmas apima bet kokią neigiamą raišką žydų atžvilgiu: nuo individualios neapykantos iki žiauraus šios grupės ar atskirų jos narių persekiojimo. Šią sąvoką galima skirstyti į tris kategorijas: 1) religinis antisemitizmas, nukreiptas prieš judaizmo religijos išpažinėjus; 2) rasinis antisemitizmas, nukreiptas prieš žydų tautą; 3) naujasis, šiuolaikinis antisemitizmas (susijęs su antisionizmu, t. y. nukreiptas prieš Izraelio valstybę ir jos užsienio politiką).

Pavyzdžiai: prielaidos, kad žydai yra turtingi ir kontroliuojantys (t. y. valdantys bankus, žiniasklaidą ir kitus sektorius); komentarai apie išvaizdą („atrodai kaip žydas“); smurtiniai išpuoliai košerinio maisto parduotuvėse, sinagogose ir pan.

Bifobija

Neracionali ir nepagrįsta biseksualumo (seksualinės orientacijos, kai lytinis potraukis jaučiamas abiejų lyčių – vyriškosios ir moteriškosios – asmenims), biseksualių asmenų baimė, išankstinis nusistatymas tokių asmenų atžvilgiu, bjaurėjimasis jais, neapykantos ir / ar paniekos reiškimas, tokių asmenų diskriminacija asmeniniu ar instituciniu lygmeniu. Bifobija gali būti ir vidinė – ją galime suprasti kaip savo seksualinės orientacijos neigimą, priverstinį bandymą susitaikyti su heteroseksualumu kaip vienintele teisinga lytine orientacija.

Pavyzdžiai: neigimas, kad tokia seksualinė orientacija gali egzistuoti („Mylėk arba moteris, arba vyrus“); priešiški komentarai, kvestionuojantys tokios seksualinės orientacijos realumą; grasinimai ir įžeidinėjimai internete ir pan.

Eidžizmas (eng. ageism)

Stereotipai, išankstinis nusistatymas ir diskriminacija dėl amžiaus. Jie gali būti išreiškiami ir tam tikro amžiaus žmonių (įprastai vyresnių) neigiamu vaizdavimu žiniasklaidos priemonėse, politikų pasisakymuose ir pan.

Pavyzdžiai: atleidimas iš darbo dėl amžiaus, atsisakymas teikti tam tikros srities (pvz., automobilio, kelionių) draudimo paslaugas dėl besikreipiančiojo amžiaus ir pan.

Homofobija

Neracionali ir nepagrįsta homoseksualumo (ar homoseksualių asmenų) baimė, išankstinis nusistatymas tokių asmenų atžvilgiu, bjaurėjimasis jais, neapykantos ir / ar paniekos reiškimas, homoseksualių asmenų diskriminacija asmeniniu ar instituciniu lygmeniu. Homofobija gali būti ir vidinė – ją galime suprasti kaip savo seksualinės orientacijos neigimą, priverstinį bandymą susitaikyti su heteroseksualumu kaip vienintele teisinga lytine orientacija.

Pavyzdys: įvairūs neapykantos nusikaltimai homoseksualių asmenų atžvilgiu; išpuoliai prieš homoseksualių asmenų interesams atstovaujančias organizacijas (pvz., durų padegimas); LGBT+ simbolių išniekinimas ir pan.

Lesbofobija

Lesbofobija – tai homofobija, nukreipta prieš homoseksualias moteris. Šis terminas naudojamas apibūdinti daugialypę diskriminaciją (eng. intersectionality), kuomet diskriminuojama ne tik lytinės orientacijos (homoseksualumo), bet ir lyties (moterų) pagrindais.

Heteroseksizmas

Įsitikinimas, kad kiekvienas asmuo turėtų būti heteroseksualus; asmenų, kurie nėra heteroseksualūs, smerkimas. Be to, heteroseksizmas gali būti suprantamas ir kaip heteroseksualumo „pranašumas“ prieš kitas seksualines orientacijas.

Pavyzdžiai: „heteroseksualinės privilegijos“ palaikymas („Aš normalus, o tu – ne“), diskusijų homoseksualumo tema vengimas mokyklose ir kitose viešose vietose suvokiant jas kaip jautrias ir galinčias supykdyti kitus, t. y. heteroseksualius asmenis.

Islamofobija

Religinės bendruomenės – musulmonų – diskriminacija dėl jų religijos. Islamofobiją įprastai galime atpažinti dėl nepagrįstos baimės, nusistatymo ir neapykantos šiai religinei bendruomenei, tolerancijos stokos musulmonams ir jų religinėms apeigoms. Ji dažnai reiškiama suvokiant islamo religiją kaip vienareikšmį terorizmo šaltinį, neatskiriant jos nuo radikaliojo islamizmo (musulmonų fundamentalistų).

Pavyzdžiai: smurtas prieš musulmonus, vandaliniai ir smurtiniai išpuoliai prieš mečetes ir tikinčiuosius.

Klasizmas (eng. classism)

Diskriminaciniai veiksmai instituciniu, kultūriniu ar individualiu lygmeniu, kurie rodo, kad asmuo yra vertinamas pagal socioekonominę klasę, kilmę, darbo pobūdį, išsilavinimo lygį ir pan. Įprastai klasizmas reiškia ir tam tikrų išankstinių savybių bei gebėjimų priskyrimą žmogui, ir skirtingą elgesį su žmonėmis dėl jų socialinės padėties.

Pavyzdžiai: žemesnei socioekonominei klasei priklausančių žmonių menkinimas; priešiškumas mažesnį ekonominį kapitalą sukaupusiųjų atžvilgiu.

Ksenofobija

Pažodžiui iš graikų kalbos – užsieniečių (xenos) baimė (phobos). Nepagrįsta baimė ir / ar nepasitenkinimas svetimšaliais ar nepažįstamaisiais, kurie skiriasi nuo likusios visuomenės dalies. Išskiriami du pagrindiniai ksenofobijos objektai – asmenų grupės ir kultūriniai elementai. Pirmuoju atveju, ksenofobija reiškiama asmenų grupės (įprastai, imigrantų) diskriminacija, niekinimu, priešiškomis smurtinėmis reakcijomis. Žiauriausia tokios ksenofobijos išraiška – genocidas. Antruoju – kultūrinės ksenofobijos – atveju, neapykanta įprastai nukreipiama į specifinį kultūrinį elementą. Ši neapykantą skatina priešiškumą kitataučiams ir kitakalbiams.

Pavyzdžiai: užsieniečių iš Azijos regiono kaltinimas koronaviruso atvežimu ir platinimu šalyje, jų šalinimasis Covid-19 pandemijos pradžioje.

Mizandrija

Pažodžiui iš graikų kalbos – neapykanta (misos) vyrui (andros). Išankstinis nusistatymas, priešiškumas ir neapykanta vyriškosios lyties asmenims, kraštutinė seksizmo forma, kuri įprastai tapatinama su radikaliuoju feminizmu.

Pavyzdžiai: vyrų viešojoje erdvėje (pvz., reklamose ar filmuose) vaizdavimas juos „idiotizuojant“, t. y. pateikiant kaip kvailus, negebančius prisiimti atsakomybės, nuo moters (įprastai – žmonos) priklausomus asmenis.

Mizoginija

Pažodžiui iš graikų kalbos – neapykanta (misos) moteriai (gyno). Išankstinis nusistatymas, priešiškumas ir neapykanta moteriškosios lyties asmenims. Kraštutinė seksizmo forma, dažnai vartojama norint pabrėžti priešiškus vyrų veiksmus prieš moteris. Visuomenėse, kur mizoginija yra paplitusi, įprastai vyrauja aukšti smurto (tiek psichologinio, tiek fizinio) prieš moteris rodikliai.

Pavyzdžiai: moterų nuvertinimas tiek privačioje, tiek viešojoje erdvėje; skirtingas elgesys su vyriškosios (palankesnis, pagarbesnis) ir moteriškosios lyties (nepalankesnis) asmenimis.

Rasizmas

Įsitikinimas, kad įgimti biologiniai rasių skirtumai lemia kultūrinius ar individualius pasiekimus, jog viena rasė yra aukštesnė už kitą ir dėl to turi teisę valdyti žemesniąją. Kitaip tariant, rasizmas lemia diskriminacijos, išankstinio nusistatymo atsiradimą kategorizuojant žmones į tam tikros rasės atstovus (baltieji, tamsiaodžiai ir pan.), taip pat kitos odos spalvos, etninės kilmės atžvilgiu. Tam tikrais atvejais rasizmas gali būti suprantamas kaip viena iš ksenofobijos formų. Jis taip pat gali būti išreikštas nepakantumu, t. y. ignoravimu, vengimu, niekinimu, atsisakymu plėtoti santykius, griežtų teisinių sankcijų taikymu, įprastų pilietinių teisių nepripažinimu ar net smurtu ir atviros neapykantos demonstravimu.

Pavyzdžiai: neapykantos išpuoliai prieš juodaodžius, nepagrįstai didelis policijos dėmesys kitos rasės žmonėms (sisteminis rasizmas); kitos odos spalvos asmenų šalinimasis (pvz., atsisakant sėdėti šalia) ir pan.

Romofobija (antiziganizmas)

Romų tautinės bendruomenės diskriminacija ir marginalizacija. Romofobiją galime skirstyti į individualią (kai asmuo turi neigiamą ir / ar rasistinį požiūrį į romus) ir institucinę (kai tam tikra institucija atsisako ar vengia spręsti tautinės bendruomenės problemas, imasi nepagrįstų veiksmų prieš romus). Toks nepagrįstų veiksmų egzistavimas pažeidžia lygiavertiškumo ir lygiateisiškumo principus diskriminuojant romų bendruomenę vien tik dėl jos narių kilmės.

Pavyzdžiai: stereotipinis ir dažniausiai išankstinis romų tautybės žmonių nuvertinimas, juos vadinant vagimis, tikint, kad jie būtinai yra nepatikimi, nemandagūs ir pan.

Seksizmas

Diskriminacijos forma, atsirandanti tikint, kad viena lytis yra natūraliai pranašesnė už kitą. Šis įsitikinimas susijęs su išankstiniais lyčių stereotipais. Seksizmas tam tikroje situacijoje ar srityje neleidžia užtikrinti moterų ir vyrų lygybės principų, apriboja pagrindines žmogaus teises ir laisves.

Pavyzdžiai: seksistinės reklamos, vaizduojančios, pavyzdžiui, vyrą, mokantį moterį, kaip naudoti tam tikrą prietaisą; paniekinantys komentarai, kuomet nepagrįstai kvestionuojama tam tikros srities eksperčių moterų kompetencija būtent dėl jų lyties ir pan.

Transfobija

Neracionali ir nepagrįsta lyties normų neatitikimo ar pažeidimo baimė. Kitaip tariant, tai baimė arba priešiškumas vyriškoms moterims, moteriškiems vyrams, persirengėliams, translyčiams ir kitiems asmenims, kurie neatitinka gimimo metu priskirtai lyčiai taikomų stereotipų.

Pavyzdžiai: tikslingas atsisakymas kreiptis į translytį asmenį jo pasirinktu vardu vietoje to vartojant gimimo metu duotą vardą; itin komplikuotas lyties keitimo procesas (reikalingi teisminiai procesai) ir pan.

Šaltiniai

Leidiniai:

Colman, Andrew M. (2015). A Dictionary of Psychology (4th ed.). Oxford University Press (ableizmas, mizandrija, rasizmas, seksizmas).

LR Generalinės Prokuratūros Ikiteisminio tyrimo dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančios kalbos atlikimo, organizavimo ir vadovavimo jam ypatumų metodinės rekomendacijos (antisemitizmas, rasizmas, transfobija).

Scott, J. (2014). A Dictionary of Sociology. Oxford University Press (islamofobija).

Selling, J., End, M., et al. (2015). Antiziganism: What’s in a word? ; Proceedings from the Uppsala International Conference on the Discrimination, Marginalization and Persecution of Roma, 23-25 October 2013. Cambridge Scholars Publ. (romofobija).

Interneto šaltiniai:

‘What Is Ageism? | Discrimination & Rights,’ Age UK: https://www.ageuk.org.uk/information-advice/work-learning/discrimination-rights/ageism/  (eidžizmas).

‘What Is Classism’ | Class Action: https://classism.org/about-class/what-is-classism/ (klasizmas).

Europos Taryba: coe.int/en/web/human-rights-channel/stop-sexism (seksizmas).

EIGE Gender Equality Glossary & Thesaurus (bifobija, homofobija, heteroseksizmas, seksizmas, transfobija).

International Organization for Migration | ‘Xenophobia’: https://www.iom.int/xenophobia (ksenofobija).

Mano Teisės: https://manoteises.lt/straipsnis/rasizmas-ir-ksenofobija/ (ksenofobija).

Kommissionen Mot Antiziganism: https://www.minoritet.se/user/motantiziganism/antiziganism/index.html (romofobija).

National Conference for Community and Justice: nccj.org/classism-0 (klasizmas).

Aron, Nina Renata. ‘What Does Misogyny Look Like?’ The New York Times, 8 Mar. 2019: nytimes.com/2019/03/08/style/misogyny-women-history-photographs.html (mizoginija).

‘Disablism and Ableism | Disability Charity Scope UK,’ Scope: scope.org.uk/about-us/disablism/ (ableizmas).

Illing, Sean. ‘What We Get Wrong about Misogyny’. Vox, 5 Dec. 2017: vox.com/identities/2017/12/5/16705284/elizabeth-warren-loss-2020-sexism-misogyny-kate-manne (mizoginija).

Pasaulio sveikatos organizacija: who.int/westernpacific/news/q-a-detail/ageing-ageism (eidžizmas).

Neapykantos kalba žeidžia, žemina ir baugina. Ji skaudina žmones, nes užgauna pačią žmogaus prigimtį ir tapatybę, kvestionuoja žmogaus žmogiškumą ir teisę būti visuomenės dalimi.

Jei jums artimas žmogus susidūrė su rasizmu, seksizmu, homofobija ar neapykanta kitu pagrindu, jam galite padėti vadovaudamasi(s) žemiau pateiktais patarimais:

Užsitikrinkite, kad jūsų kalboje, komentaruose, įrašuose ar kasdienybėje nebūtų reiškiamas priešiškumas dėl rasės, lyties, seksualinės orientacijos ir kitų asmens tapatybės požymių.

Išreikškite palaikymą. Palaikykite jums artimą žmogų ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Pavyzdžiui, jei socialiniame tinkle jums artimas žmogus sulaukė priešiškumo, parodykite palaikymą parašydami palankų, teigiamą komentarą. Dažnai žmonės, susidūrę su neapykanta, priešiškumu ir neigiamais komentarais, sutrinka ir jaučiasi bejėgiai. Išreikšdami nepritarimą neapykantos komentarams bei atvirą palaikymą teigiamu komentaru, galite sustiprinti neapykantą patiriančio žmogaus savivertę, palaikyti psichologiškai.

SVARBU! Jūs neprivalote diskutuoti ar kitaip tiesiogiai bendrauti su neapykantą reiškiančiu asmeniu. Svarbu parodyti palaikymą neapykantą patyrusiam žmogui, bet tikrai neprivalote tęsti pokalbio su agresoriumi. Jei galite, praneškite apie netinkamus komentarus socialinių paskyrų arba naujienų portalų administratoriams.

Pasiūlykite pagalbą. Žmogus, susidūręs su neapykantos kalba, gali būti sutrikęs ir nežinoti, ką daryti. Dauguma žmonių, patyrę neapykantos išpuolius, bijo ko nors imtis, nerimauja, kad išpuoliai ir grasinimai nesiliaus. Dėl to jie dažnai nesiryžta kreiptis pagalbos. Pasisiūlykite padėti pranešti apie incidentą policijai arba kreiptis pagalbos į kitas organizacijas. Neapykantos kalba ne tik pakerta pasitikėjimą savimi, bet ir neigiamai veikia žmogaus psichinę sveikatą. Todėl pasiūlykite artimam žmogui savo paramą, palaikymą ir emocinę pagalbą. Išklausykite ir parodykite empatiją. Taip pat galite rekomenduoti kreiptis į profesionalius emocinės pagalbos specialistus.

Klausykite žmonių istorijų. Dažnai žmonės bando kvestionuoti arba menkinti asmenų, susidūrusių su neapykanta, patirčių rimtumą. Išklausykite juos ir neabejokite  jų patirtimi ir jausmais. Neapykantos ir (arba) diskriminacijos formos gali būti labai subtilios, iš pirmo žvilgsnio neįžvelgiamos. Pasitikėkite žmonių, kurie priklauso įvairioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms, vertinimu bei išgirskite, ką jie jaučia, mato, patiria, su kuo susiduria. Pokalbiai su žmonėmis, kurie susiduria su neapykantos išraiškomis, gali atverti akis tiems, kurie priklauso visuomenės daugumai ir su panašiu elgesiu nesusiduria.

Ryžkitės nepatogiems pokalbiams apie žmogaus teises. Dalyvauti pokalbiuose apie rasizmą, seksizmą, ksenofobiją, homofobiją, transfobiją, islampofobiją, eidžizmą (neigiamų stereotipų skleidimas arba diskriminacija dėl žmogaus amžiaus), neapykantos kalbą, diskriminaciją ir kitus žmogaus teisių pažeidimus dažnai atima daug laiko, energijos ir jėgų. Suabejoti, kvestionuoti arba bandyti paneigti kieno nors teiginius, kuriais skleidžiama neapykanta, nėra lengva. Kartais tai daryti yra labai nemalonu, baisu ir nepatogu. Vis dėlto, aktyviai parodydami savo nepritarimą neapykantai bei kviesdami ją kurstančius žmones atsakyti už savo žodžius, prisidedate prie problemos viešinimo bei sąmoningumo visuomenėje didinimo. Jei pasiryžote nepatogiam pokalbiui apie žmogaus teises, savo poziciją paremkite tikromis istorijomis, konstruktyviais argumentais, statistika, moksliniais šaltiniais. Verta atkreipti dėmesį, kad daugiau pasieksite, jei kalbėsite ne apie kitus, bet apie save ir kaip neapykantos skleidimas paveikia jus.

Užduokite klausimus neapykantą skleidžiantiems asmenims. Jei nusprendėte išreikšti nepritarimą neapykantos kalbai viešai, viena iš veiksmingų taktikų yra užduoti klausimus. Pavyzdžiui, „kodėl taip sakote?“, „ką tiksliai norėjote pasakyti pasirinkdamas šį žodį ar išsireiškimą?“, „kuo remiatės taip sakydami?“. Tokie ir panašūs klausimai gali sukurti progą neapykantą skleidžiančiam asmeniui apgalvoti savo žodžius ir jų reikšmę.

Neatsakykite į neapykantą neapykanta. Bendraukite pagarbiai, ramiai ir etiškai. Tik taip bendraudami kursite saugią aplinką pasisakyti ir kitiems, kurie galbūt taip pat nepritaria neapykantai, bet bijo tam pasipriešinti arba pasidalinti savo nepritarimu viešai.

Rinkitės kalbą, kuri nenužmogina. Svarbu, kaip kalbate ir komunikuojate apie žmogaus teises. Stenkitės pokalbiuose pateikti kuo daugiau tikrų pavyzdžių apie autentiškas žmonių patirtis. Pavyzdžiui, tokie terminai, kaip „pabėgėliai“, „migrantai“ kartais pernelyg nuasmenina ir neatskleidžia žmonių patirčių. Bus paveikiau, jei kalbėsite apie „žmones, kurie buvo priversti palikti savo namus“.

Parengta pagal:

Six Steps to Speak Up. In Learningforjustice.org.

Bates L. Everyday Sexism, Simon & Shuster UK Ltd, 2014.

Six Ways to Call Out Racism and Bigotry When You See It.  In Amnesty.org.au/.

Naudinga informacija

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie neapykantos kalbą (2022). Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie neapykantos kalbos reiškinį. Tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.

Institucinis atsakas į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje: nepriklausoma apžvalga (2021). Apžvalgoje aptariama neapykantos kalbos samprata, jos teisinis reglamentavimas, paplitimas Lietuvoje ir visuomenės supratimas apie šį reiškinį. Taip pat pristatyta aktuali teismų praktika ir įvertinami iššūkiai, kylantys institucijoms, dirbančioms neapykantos kalbos ir diskriminacijos užkardymo srityse, pateikiamos rekomendacijos skirtingoms suinteresuotoms šalims, siekiant, kad neapykantos kalba būtų geriau atpažįstama ir efektyviau užkardyta.

Policijos pareigūnų (-ių) ir prokurorų apklausos ataskaita (2021). Dr. Liutauro Labanausko atliktame tyrime aiškinamasi, su kokiais iššūkiais tirdami (-os) neapykanta motyvuotas nusikalstamas veikas susiduria policijos pareigūnai (-ės) ir prokurorai (-ės). Leidinyje nustatoma, kokios informacijos, susijusios su neapykantos indikatoriais ir motyvais, reikia teisėsaugos atstovams, aiškinamasi, kokios yra jų nuostatos tiriant neapykantos nusikaltimus.

Policijos pareigūnų (-ių) tikslinės grupės diskusijos analizė (2021). Dr. Liutauro Labanausko atliktame tyrime nagrinėjama, su kokiais iššūkiais susiduria teisėsauga, tirdama neapykantos motyvuotas nusikalstamas veikas, bei pareigūnų (-ių) nuostatos tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus.

Prokurorų (-ių) tikslinės grupės diskusijos analizė (2021). Dr. Liutauro Labanausko atliktame tyrime aiškinamasi, su kokiais iššūkiais susiduria teisėsauga, tirdama neapykantos motyvuotas nusikalstamas veikas bei prokurorų (-ių) nuostatas tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie neapykantos kalbą (2020). Apklausoje pateikiami duomenys apie Lietuvos gyventojų nuostatas ir supratimą apie neapykantos kalbą, šio reiškinio, kaip nusikaltimo, suvokimą.

Dažnai užduodami klausimai apie neapykantos nusikaltimus. Tai Lietuvos žmogaus teisių centro 2020 m. parengtas dokumentas, kuriame trumpai ir aiškiai pristatoma, kas yra neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba, kokia yra jų žala bei pateikiama informacija, ką daryti patyrus neapykantos nusikaltimą.

Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinio tyrimo ataskaita. 2019 m. pristatyto tyrimo apžvalgoje galima susipažinti su skirtingų bendruomenių patirtimis. Tyrime įvertintas žydų, romų, LGBT, musulmonų ir kitos rasės asmenų pažeidžiamumo pobūdis, patiriamos neapykantos latentiškumo lygis ir poveikis, bendruomenių apsaugos poreikiai.

Kovojant su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba Europoje. 2018 m. publikuotame leidinyje pateikiama informacija apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Maltoje. Leidinyje pateikiama lyginamoji neapykantos nusikaltimų analizė, geroji praktika, internetinio įrankio, skirto pranešti apie neapykantos nusikaltimus, parengimo vadovas.

Neapykantos kurstymas Lietuvoje. Informaciniame grafike trumpai ir aiškiai pateikiama neapykantos kurstymo statistika Lietuvoje.

Teisėsaugos institucijoms

Institucijų atsakas į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus. Mokymo metodologija (2021) Leidinys skirtas pareigūnams, tiriantiems neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą. Jame skiriamas dėmesys neapykantos nusikaltimų atpažinimui, prevencijai, tyrimo veiksmų ypatumams, teismų praktikos aktualijoms. Tai yra mokymo medžiaga teisėsaugos institucijų darbuotojų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų) žinių ir gebėjimų ugdymui siekiant atpažinti neapykantos atvejus, reaguoti į juos ir ištirti bei priimti sprendimus šios kategorijos bylose. Parengė: Vilius Velička kartu su dr. Aurelijumi Gutausku, dr. Žaneta Navickiene ir Lamučiu Laužiku.

Rekomendacijos dėl baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymo. Dr. Dovilės Murauskienės 2019 m. parengtame dokumente paprastai ir aiškiai paaiškinama, kuo nuo kitų nusikaltimų skiriasi neapykantos nusikaltimai, kokius iššūkius kelia jų reglamentavimas, kaip reikėtų juos vertinti bei tirti.

Pareigūnų veiksmai neapykantos nusikaltimų atvejais ir prevencinė veikla užkardant neapykantos nusikaltimus. Tai metodologinė medžiaga, skirta įgyvendinti pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo programą. Šį 2020 m. publikuotą leidinį parengė dr. Žaneta Navickienė ir Kristina Miliūnė. Metodologija sukurta atsižvelgiant į tai, kad teisėsaugos institucijų pareigūnams trūksta žinių žmogaus teisių, lygybės ir įvairovės, nediskriminavimo temomis, gebėjimų, kaip tinkamai reaguoti į pranešimus apie neapykantą, šališkumo motyvuotos incidentus.

Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančios kalbos organizavimo. Dokumente išaiškinami pagrindiniai su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba siejami terminai, tokių nusikaltimų specifika bei pavojingumas, aplaidaus požiūrio į tokias nusikalstamas veikas žala, pristatomi būtini efektyvaus tyrimo elementai ir jų taikymo nauda.

Pagalba nukentėjusiems nuo homofobinių, bifobinių ir transfobinių neapykantos nusikaltimų. Šiame 2016 m. parengtame praktiniame vadove pateikiama mokomoji medžiaga, kaip tinkamai įgyvendinti Nusikaltimų aukų direktyvą. Patarimai, rekomendacijos ir siūlomos priemonės skirtos policijos pareigūnams, prokurorams ir teismų administracijos darbuotojams.

Psichologinė parama aukoms ir liudytojams bei jų apsauga teismo procese.  Leidinyje paprastai ir aiškiai paaiškinama, kaip asmenys reaguoja į nusikaltimo (ypač smurtinio) metu patiriamą stresą, kokių ilgalaikių psichologinių pasekmių gali turėti nusikaltimas ir netinkamas baudžiamojo proceso vykdymas. Dokumente taip pat pateikiami patarimai, kaip turi elgtis pareigūnai, tyrėjai ir kt., norėdami išvengti antrinės asmens viktimizacijos.

Policijos vaidmuo tiriant neapykantos nusikaltimus, nukreiptus prieš LGBTI asmenis: mokymai profesionaliam policijos atsakui užtikrinti

Šis mokymų vadovas skirtas paruošti policijos pareigūnus reaguoti į neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis. Leidinyje paaiškinama, kodėl neapykantos nusikaltimams ir kitokio pobūdžio smurtui prieš LGBTI asmenis turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Taip pat pristatomas neigiamas neapykantos nusikaltimų poveikis psichikos sveikatai ir pateikiami praktiniai patarimai, kaip užtikrinti lygiavertišką paslaugų teikimą nepriklausomai nuo nukentėjusio asmens lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Leidinį Lietuvos kontekstui pritaikė Goda Jurevičiūtė ir Ieva Laugalytė. Originalų leidinį parengė Europos Komisija.

Teisiniai aspektai

Nusikaltimų aukų direktyva. 2012 m. Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje nustatė būtiniausius nusikaltimų aukų (įskaitant ir nukentėjusiųjų nuo neapykantos nusikaltimų) teisių, paramos ir apsaugos standartus. Ši direktyva visa savo apimtimi yra privaloma ir Lietuvai.

ES Nusikaltimų aukų direktyva: vadovas. Dokumente teisininkė Mėta Adutavičiūtė išaiškina Nusikaltimų aukų direktyvos reikalavimus ir kokias teises turi nuo nusikaltimų nukentėję asmenys.