2022 m. lapkričio 23 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių (toliau – Direktyva). Dokumentas dar žinomas Moterų valdybose (Women on Boards) direktyvos pavadinimu.

Jos tikslas – pasiekti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose (vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijose) nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip trečdalį vietų. Šią Direktyvą perkeliantys Lietuvos teisės aktų pakeitimai įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d.

Kodėl „Moterys valdybose“?

Direktyva siekiama lyčių balanso, tačiau daugeliu atveju įmonių valdymo organuose dominuoja vyrai, todėl direktyva įgavo „Moterų valdybose“ pavadinimą, atspindintį pamatinius jos tikslus – pasiekti, kad daugiau vadovaujamų pozicijų galėtų užimti moterys. Nepaisant to, atvejais, kai įmonių valdymo ir stebėsenos organuose nepakankamai atstovaujami vyrai, įgyvendinant Direktyvos nuostatas įmonės įsipareigoja dėti pastangas, kad vyrai užimtų daugiau pozicijų.

Stebėseną, kontrolę ir švietimą šiuo klausimu paskirta vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – Tarnyba).

Direktyvos nuostatos Lietuvos teisinėje sistemoje perkeltos į du teisės aktus:

• LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą (6¹, 11¹ bei 20 str. );
• LR įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą (24 str. 1 dalies 12 punktas).

Pagal šiuos teisės aktus Direktyvoje nustatyti įpareigojimai dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdymo ir priežiūros organuose Lietuvoje yra privalomi ne tik biržinėms bendrovėms (t. y. tokioms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti akcijų reguliuojamoje rinkoje), bet ir kitoms didelėms įmonėms, kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos (žr. skyrelyje žemiau).

Įgyvendinant Direktyvos tikslus, nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų užimti nuo 33 proc. iki 49 proc. valdybos ir stebėtojų tarybos narių pozicijų. Tai reiškia, kad renkat narius ir nares, turės vykti skaidrus atrankos procesas, kuriame privalu remtis iš anksto žinomais aiškiais, neutraliai suformuluotais ir nedviprasmiškais kompetencijų, patirties, specializacijos vertinimo kriterijais.

Sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybė turėtų būti teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui.

Direktyvos tikslus įmonės turėtų pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d.

Pareiga užtikrinti lyčių pusiausvyrą vadovaujamose pozicijose taikoma visoms didelėms įmonėms (kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos), pagal jų turto vertę, pajamas bei darbuotojų skaičių. Rodikliai, pagal kuriuos įmonės priskiriamos didelėms, yra nustatyti LR įmonių ir įmonių grupių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnyje[1].

Didelėmis laikomos įmonės, kurių paskutinę finansinių metų dieną pasiekti bent 2 rodikliai viršija tokius dydžius:

• Balanse nurodyto turto vertė yra didesnė nei 25 milijonai eurų;
• Pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus yra didesnės nei 50 milijonų eurų;
• Vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra didesnis nei 250 darbuotojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, didelių įmonių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti akcijų reguliuojamoje rinkoje (vadinamųjų biržinių bendrovių), skaičiuojama, yra iki 30, kitų didelių įmonių – apie 540 (įskaitant ir valstybės bei savivaldybių įmones).

Įstatymų pakeitimams įsigaliojus 2024 m. gruodžio 1 d., pirmąsias ataskaitas įmonės turės pateikti iki 2025 m. birželio mėnesio.

Biržinės bendrovės reikiamą informaciją[2] turės nurodyti jų rengiamoje vadovybės ataskaitos dalyje, skirtoje informacijai apie bendrovių valdyseną.

Kitų didelių įmonių ataskaitos bus teikiamos per standartizuotą Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Lyčių lygybės ataskaitos formą (toliau – forma), integruotą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje www.lygybe.lt (forma ruošiama).

Formoje įmonės turės pateikti šią informaciją:

• valdymo ir priežiūros organų sąrašą, paskutines jų rinkimo ir (ar) sudarymo datas bei planuojamą naujo rinkimo ir (ar) sudarymo datą;
• informaciją apie lyčių pusiausvyrą įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimas procentais pagal lytį);
• reikalavimus ir kriterijus, taikomus asmenims, siekiantiems didelėje įmonėje užimti įmonės vadovės (-o), valdybos nario (-ės), stebėtojų tarybos nario (-ės) pozicijas;
• priemones, kurių imtasi arba ketinama imtis, kad didelės įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovės (-o), valdybos narių stebėtojų tarybos narių pozicijų;
• priežastis, dėl kurių nepavyko pasiekti, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys didelės įmonės valdymo ir priežiūros organuose užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo (-ės), valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, gavusi įmonių užpildytas formas ir jose nurodytus duomenis, vertins, ar įvardinti atrankos reikalavimai ir kriterijai yra pakankami tam, kad būtų pasiektas teisės aktuose nustatytas tikslas (ne mažiau kaip 33 proc. mažiau atstovaujamos lyties asmenų valdymo organuose), t. y. ar nustatyti ir taikomi kriterijai yra aiškūs, nedviprasmiški ir neutraliai suformuluoti bei sudarantys prielaidas kandidatų kvalifikacijas, žinias ir įgūdžius vertinti vienodai, neatsižvelgiant į jų lytį, ar vykdant atrankas šių kriterijų buvo laikomasi, ar jie buvo žinomi iš anksto (t. y. ar atrankos į didelių įmonių vadovaujamąsias pozicijas vykdomos skaidriai), ar buvo imtasi priemonių, jei taip, tai kokių, lyčių balansui pasiekti, ar pagrįstos ir objektyvios yra priežastys, dėl kurių jo pasiekti nepavyko.

Tarnyba viešai skelbs įmonių, kurioms pavyko pasiekti Direktyvoje nustatytus tikslus, sąrašą. Ataskaitą apie situaciją Tarnyba teiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o ši – Europos Komisijai.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kai vykdant valdymo ar stebėsenos narių atranką įmonė nenustato reikalingų reikalavimų ir kriterijų arba jais nesivadovauja, jei nesiima jokių priemonių lyčių balansui gerinti. Tokiu atveju įmonei gali būti skiriamas rekomendacinio pobūdžio sprendimas, išskirtiniais atvejais – piniginė bauda.

• Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 81 straipsnį, už Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimą (šiuo atveju – jei įmonėje nėra nustatomi minėti skaidrūs atrankos kriterijai, jais nesivadovaujama, nesiimama jokių priemonių lyčių balansui pasiekti) skiriama piniginė bauda gali siekti nuo 40 iki 560 eurų, už pakartotinai padarytą pažeidimą – nuo 560 iki 1200 eurų.
• Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį, piniginė bauda gali būti skiriama už nurodytos informacijos lygių galimybių kontrolieriui neteikimą, nes tai būtų suprantama kaip trukdymas lygių galimybių kontrolieriui įgyvendinti jam priskirtas funkcijas (stebėti, kaip įmonės laikosi nustatytų įpareigojimų, ir atitinkamą informaciją teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai). Bauda už informacijos nepateikimą gali siekti nuo 390 iki 1950 eurų (už pakartotinį nusižengimą – nuo 1100 iki 6000 eurų) juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims.

Svarbu pabrėžti, kad įmonės, kurioms taikomi Direktyvos reikalavimai, kviečiamos bendradarbiauti ir konsultuotis su Tarnybos ekspertėmis (-ais). Šiuo metu rengiamas priemonių rinkinys apie tai, kaip efektyviai pasiekti lyčių balanso tikslus, o 2025 m. įmonės bus kviečiamos į informacinius renginius, mokymus, galės registruotis konsultacijoms.

Kilus klausimams dėl Direktyvos įgyvendinimo, įmonių įsipareigojimų ar norint pasikonsultuoti, kviečiame kreiptis:

• Audronė Daukšaitė-Timpė, Teisės grupės vadovė
  audrone.dauksaite@lygybe.lt, +370 5205 0629
• Vilma Gabrieliūtė, Lygių galimybių integravimo grupės vadovė
  vilma.gabrieliute@lygybe.lt, +370 5205 0636

————————

[1] Biržinės bendrovės vadovybės ataskaitoje turės nurodyti:

a) statistinę informaciją apie lyčių atstovavimą įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentai pagal lytį),

b) informaciją apie priemones, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.

c) priežastys, dėl kurių šios proporcijos nepavyksta pasiekti.

[2] Pagal LR įmonių ir įmonių grupių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 4 dalį didelės įmonės – tai įmonės, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vidutinės įmonės – tai įmonės, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:

1) balanse nurodyto turto vertė – 25 000 000 eurų;

2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 50 000 000 eurų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų.