2026 gegužės 8 d.
Bendradarbis gašliai pajuokavo, pasakė netinkamą komplimentą, galbūt prisilietė – neva nekaltai. Tai situacijos darbo vietoje, kurias galima pavadinti priekabiavimu, tačiau vis dar dažnai linkstama jas normalizuoti. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vyresnioji patarėja Renata Vanagėlienė išskyrė atvejus, į kuriuos nereikėtų numoti ranka.
Teisininkė sako, kad susidūrus su priekabiavimu darbe vis dar dažnai nutylima. Pasak jos, žmogus ne visada supranta, ar bendradarbio elgesys iš tiesų buvo netinkamas, ar jis pats reaguoja per jautriai.
„Labai dažnai žmogus galvoja: šį kartą patylėsiu, gal nieko tokio. Bet būtent toks toleravimas ir leidžia nepriimtinam elgesiui kartotis“, – pastebi ji.
Vis dėlto keičiasi ne tik darbo kultūra, bet ir visuomenės požiūris – o kartu atsiranda ir daugiau aiškumo, kur baigiasi „normalu“ ir prasideda priekabiavimas. R. Vanagėlienė išskyrė penkias situacijas darbe, kurios gali būti nepriimtinos.
Situacija nr. 1: „čia tik juokelis“
Komentarai apie kolegų išvaizdą, amžių ar lytį, gašlios replikos dažnai pateikiama kaip nekaltas humoras. Vis dėlto riba tarp juoko ir priekabiavimo yra gerokai siauresnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pasak R. Vanagėlienės, problema atsiranda tuomet, kai tokie juokeliai tampa sistemingi arba yra nukreipti į konkretaus žmogaus asmenines savybes. Tokiais atvejais jie ne tik nejuokingi, bet ir gali žeisti ar menkinti.
Situacija nr. 2: asmeniniai klausimai
Klausimai apie šeiminę padėtį, santykius ar asmeninį gyvenimą dažnai laikomi bandymu užmegzti ryšį. Tačiau tokie pokalbiai ne visada yra pageidaujami, ypač profesinėje aplinkoje.
Specialistė aiškina, kad darbo santykiuose pakanka žinoti su darbu susijusią informaciją. Asmeniniai klausimai gali būti nepatogūs, ypač jei žmogus nėra pasiruošęs jais dalintis. Be to, net ir iš pirmo žvilgsnio nekalti klausimai gali tapti problema, jei vėliau ta informacija panaudojama netinkamai.
Situacija nr. 3: „nekalti“ prisilietimai
Kolegų apkabinimai, prisilietimai prie peties ar nugaros kai kuriems atrodo natūralūs, tačiau ne visi juos priima vienodai.
Darbo aplinkoje tokie gestai neturėtų būti laikomi savaime suprantamais. Net jei vienam žmogui tai atrodo priimtina, kitam tai gali sukelti diskomfortą. „Bet koks fizinis kontaktas turi būti abipusiai priimtinas. Jei žmogus nesijaučia patogiai, tai jau signalas, kad riba peržengta“, – sako R. Vanagėlienė.
Situacija nr. 4: toks jo charakteris
Netinkamas elgesys darbo vietoje neretai pateisinamas asmeninėmis savybėmis. „Pakentėk, toks jo charakteris“ – sakoma apie netinkama besielgiantį kolegą. Tačiau toks požiūris tik dar labiau gilina problemą ir leidžia jai tęstis, aiškina pašnekovė.
Pasak jos, profesinėje aplinkoje galioja aiškios ribos, kurios neturėtų priklausyti nuo žmogaus charakterio. Darbo santykiai turi būti grindžiami pagarba, o ne prisitaikymu prie vieno asmens elgesio.
Jei elgesys trikdo ar kelia diskomfortą, apie tai būtina kalbėti. „Tylėjimas ar kentėjimas nėra sprendimas – juk į darbą einama ne kentėti“, – pabrėžia ji.
Situacija nr. 5: užuominos apie palankumą
Viena jautriausių situacijų – neretai iš galios pozicijos ateinančios užuominos apie galimą naudą mainais už palankumą. Tokie pasisakymai retai būna tiesioginiai, tačiau jų prasmė dažniausiai aiški.
„Net ir užuomina gali būti laikoma priekabiavimu. Tai yra manipuliacijos pradžia, kuri ilgainiui gali peraugti į dar rimtesnius veiksmus“, – teigia R. Vanagėlienė.
Tokiose situacijose ypač svarbu reaguoti anksti, nes tylus sutikimas gali būti suprastas kaip leidimas tęsti tokį elgesį.
Ką daryti susidūrus su priekabiavimu darbe?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė pastebi, kad neretai darbuotojai vis dar nesiryžta apie netinkamas situacijas pranešti. Dažniausiai tai lemia baimė – prarasti darbą, sugadinti santykius su kolegomis ar būti nesuprastam. Taip pat dažnai kyla abejonių – ar tai tikrai problema, ar galbūt per jautriai sureaguota. Tokios mintys neretai sulaiko nuo veiksmų.
„Jeigu žmogui kyla klausimas, ar tai normalu, dažniausiai tai reiškia, kad situacija jau peržengė ribą. Svarbiausia – pasitikėti savo jausmu“, – sako R. Vanagėlienė.
Pirmas žingsnis, pasak jos – įvardyti problemą. Aiškiai išsakytos ribos dažnai padeda sustabdyti netinkamą elgesį dar ankstyvoje stadijoje. Jei to padaryti nepavyksta, svarbu fiksuoti situacijas – užsirašyti, kas ir kada įvyko, kaip tai paveikė asmenį. Tai gali tapti svarbiu įrodymu, jei situacija eskaluotųsi.
Taip pat būtina informuoti atsakingus asmenis – vadovą ar kitas institucijas. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugią darbo aplinką, o darbdavys privalo ją užtikrinti.
Daugiau informacijos apie seksualinį priekabiavimą ir kaip jį atpažinti: https://lygybe.lt/seksualinispriekabiavimas
Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „VIOLET – darbovietės be seksualinio priekabiavimo ir smurto“. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos. Požiūris, pateikiamas turinyje, atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ir Europos Komisijos nuomone. Nei Europos Sąjunga, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės už išreikštą poziciją.