lt
en
Naujienos

[APDOVANOJIMAI] Žmonėms su negalia Lietuvoje vis dar reikia įrodinėti, kad su tinkama pagalba jie gali savimi pasirūpinti patys

Autorius: Lietuvos neįgaliųjų forumas

Balandžio 6-7 dienomis Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas pirmą kartą vertino, kaip Lietuva užtikrina žmonių su negalia teises.  Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas komitetui pristatė ataskaitą, kuri parodo, jog negalia Lietuvoje vis dar yra kliūtis beveik visose socialinio gyvenimo srityse.

“Jei galiu gauti informaciją man pritaikytu formatu ir bendrauti gestų kalba, jaučiuosi visavertis žmogus” – sako nuo vaikystės negirdintis Vytautas Pivoras, asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas narys ir Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas. Tik tiek reikia, kad klausos negalia būtų kompensuota ir netaptų kliūtimi siekiant išsilavinimo, darbo ar tiesiog tokių pat galimybių, kokias turi kiti.

“Žmonių su klausos negalia izoliacija prasideda jau švietimo sistemoje, kai vaikams su negalia nesudaromos sąlygos mokytis bendrose mokyklose. Dėl nepakankamos mokytojų kvalifikacijos, nepritaikytos mokomosios medžiagos ir neskiriamų lėšų asistentams ar gestų kalbos vertėjams bendrojo lavinimo mokyklose, didelė dalis negirdinčių vaikų visą vaikystę ir dalį jaunystės praleidžia specialiose mokyklose, kurios atskiria juos nuo likusios bendruomenės, nesudaro sąlygų vieniems kitus pažinti” – apie sistemos spragas pasakoja V. Pivoras. Kurčiųjų draugijos prezidentas nesistebi, kad esant tokiai padėčiai, žmonių su negalia darbo vietose matome labai mažai ir išlieka nuostata, jog jiems tereikia pašalpų, o ne sąlygų pasirūpinti savimi patiems.

“Ypač gerą įspūdi man paliko Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, kurio dauguma narių turi kokią nors negalią, tačiau, nepaisant to, puikiai atlieka savo pareigas. Užtenka pritaikyti patalpas, darbo metodus ar suteikti komunikacijos aistento pagalbą ir negalia netenka reikšmės” – geruoju pavyzdžiu dalinasi V. Pivoras, tikintis, kad daug kas yra požiūrio, o ne finansų klausimas.

Vytautas Pivoras bendrauja gestų kalbos vertimo pagalba / Lietuvos neįgaliųjų forumo nuotr.

Vytautas Pivoras kviečia  atkreipti dėmesį, kiek informacinės erdvės Lietuvoje yra pritaikyta regėjimo ar klausos negalią turintiems žmonėms. Lietuvos neįgaliųjų forumo atliktas tyrimas rodo, jog net nacionalinis transliuotojas į gestų kalbą verčia tik vieną žinių laidą, o titruojamų laidų yra vos 2,6 proc., tuo metu Europos Sąjungoje šis skaičius siekia 60 – 80 proc. Net išsikviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefonu kurtieji turi tik labai ribotas galimybes.

“Nežinau, kuo šiandien būčiau, jei ne artimieji, kurie skatino eiti i prieki, nepasiduoti bei besalygiskai palaikė.” – sako rateliuose judanti Irma Zabulionytė, savo ir artimųjų užsispyrimo dėka sugebėjusi baigti bendrą mokyklą, universitetą ir užimti vadovaujančias pareigas Panevėžio agentūroje “SOS vaikų ”.

Ne valstybė Irmą skatino būti savarankiška, bet pati moteris vis turėjo įrodinėti, kad gali daryti tai, kas daugelio supratimu, skirta tik sveikiesiems. “Pavyzdžiui, aš ilgą laiką turėjau įtikinėti medikus, jog galiu vairuoti. Vairuodama, aš galiu jaustis savarankiškesnė ir nepriklausoma. Deja, del savo negalios pobūdžio, esu diskriminuojama ir neturiu teises gauti kompensacijos automobiliui”.

Neįgaliųjų teisių komiteto nariams Ženevoje moteris pristatė fizinės aplinkos pritaikymo problemas Lietuvoje. Žmonių su negalia organizacijos skaičiuoja, kad apie pusė visų visuomeninės paskirties pastatų yra neprieinami judantiems vežimėlyje – tarp šių objektų yra ir tokios svarbios įstaigos kaip mokyklos bei sveikatos priežiūros įstaigos. Pavyzdžiui, vis dar pasitaiko, kad dėl judėjimo negalios mokiniams skiriamas mokymas į namus. Pasak Irmos, tai ne tik be galo brangus, bet ir absoliučiai vaiką namų aplinkoje izoliuojantis mokymo būdas. Šiuo atveju tereiktų tik pasirūpinti, kad mokykla būtų pasiekiama vežimėliu – t.y. įsigyti specialias rampas, organizuoti mokymą pirmame aukšte, jei į antra vežimėliu patekti neįmanoma. Anot Irmos, panaši situacija ir daugelyje gydymo įstaigų – jei į pastatą patekti pavyskta, tai kitos patalpos ar įranga jau nepritaikyti. Moteris įsitikinusi, kad visos viešos erdvės turi būti kuriamos atsižvelginat į universalų dizainą ir būti prieinamos žmonėms su įvairiausiais poreikiais.

Judėjimo negalią turinti Irma taip pat atkreipia dėmesį į visuomeninį transportą, kuris taip pat yra kliūtis žmonėms su negalia:”Štai ir dabar grįžusi iš Ženevos namus Panevėžyje turėsiu pasiekti autobusu, tačiau Lietuvoje nėra nei vieno pritaikyto tarpmiestinio autobuso. Tik neseniai Lietuvos geležinkeliai užtikrino, kad maršrutas Vilnius – Klaipėda būtų pritaikytas ir judantiems vežimėlyje, iki tol traukiniu mes galėjome važiuoti tik tarp Vilniaus ir Kauno”.

Irma Zabulionytė ir Vytautas Pivoras / Lietuvos neįgaliųjų forumo nuotr.

“Valstybinė delegacija Jungtinių Tautų komitetui pristatė žmonėms su negalia skirtas programas ir jų integraciją turinčius skatinti įstatymus, tačiau tik patys neįgalieji gali įvertinti, ar jiems būtent tokia pagalba reikalingiausia” – sako asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas prezidentė Dovilė Juodkaitė.  Pasak didžiausios žmonių su negalia asociacijos vadovės per penkerius metus nuo JT Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo Lietuvoje tikrai būta gerų iniciatyvų, tačiau pasigendama glaudaus bendradarbiavimo su pačių žmonių su negalia organizacijomis visose grandyse: “Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas kaip ir Konvencija pabrėžia būtinybę įtraukti žmones su negalia į sprendimus, susijusius su jų gerove, O Lietuvoje vis dar įprasta nuspręsti už šią žmonių grupę. Mūsų organizacijos mato labai daug sričių, kur milžiniški pinigai išeidžiami neefektyviai, o pati sistema orientuota į žmogaus aptarnavimą, išlaikymą, o ne įgalinimą gyventi savarankiškai ir oriai”.

Tai yra pirmas kartas, kai Lietuva pristato savo situaciją Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetui po to, kai 2010 metais šalis ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją. Už Konvencijos įgyvendinimo stebėseną atsakingas JT Komitetas vertina ne tik oficialią valstybės ataskaitą, bet ir alternatyvias, žmonių su negalia organizacijų parengtas ataskaitas. Vėliau Lietuvai bus pateiktos rekomendacijos, kurias šalis per nurodytą laiką privalo įgyvendinti.

Primename, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jau trečius metus organizuoja Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus, kuriuose atkreipia dėmesį į labiausiai žmogaus teisių srityje nusipelniusius žmones. Tarp nominacijų yra ir “Įveiktos kliūties” apdovanojimas, skiriamas už fizinės, socialinės, kultūrinės, požiūrio ir/ar kitokios kliūties sėkmingą įveikimą užtikrinant žmonių su negalia orų gyvenimą ir dalyvavimą visuomenėje. Balsuoti už savo favoritus galite čia. Balsavimas vyksta iki balandžio 13 dienos 14 val.