lt
en
Naujienos

Parkavimo vietų skirstymas darbe: diskriminacija ar ne?

Parkavimo vietų skaičiaus problema, ko gero, aktuali ne vienoje didesnėje darbovietėje. Kai mašinų stovėjimo aikštelės dydis neatitinka visų darbuotojų poreikių, kyla klausimas, kaip vietas paskirstyti teisingai.

Į Tarnybą kreipėsi pareiškėja, klausdama, ar jos darbovietėje galiojanti tvarka nepažeidžia lygių galimybių principo. Anot jos, ar darbuotojui bus skiriama parkavimo vieta ar ne, priklauso nuo jo gyvenamosios vietos, sveikatos būklės, vaikų turėjimo / neturėjimo. Negavę vietos, darbuotojai priversti kitur ieškoti vietos automobilio parkavimui (už kurią gali tekti ir mokėti) arba į darbą važiuoti viešuoju transportu.

Vertinant tokios tvarkos teisėtumą, svarbu atkreipti dėmesį, kad Lygių galimybių įstatyme, kurio priežiūrą vykdo lygių galimybių kontrolierius, draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Tai lytis, rasė, tautybė, pilietybė (Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės), kalba, kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, amžius, lytinė orientacija, negalia, etinė priklausomybė, religija.

Vadovaudamasis įstatymu, lygių galimybių kontrolierius negali pradėti tyrimo dėl galimos diskriminacijos gyvenamosios vietos, šeiminės padėties ar sveikatos būklės (kai ji nėra prilyginama negaliai) pagrindu.

Priešingai nei Lygių galimybių įstatyme, Darbo kodekse darbuotojų diskriminacija draudžiama dėl įvairių tapatybės bruožų, kurių sąrašas nėra baigtinis. Todėl šis pareiškėjos klausimas priskirtinas Valstybinės darbo inspekcijos, atliekančiai Darbo kodekso įgyvendinimo priežiūrą, kompetencijai.

Pareiškėja galėtų informuoti darbdavį, jog parkavimo vietų skirstymo tvarka pažeidžia jos interesus. Šiam neatsižvelgus į jos poreikius, ji galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją