Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į nepageidaujamą neapykantos kalbos reiškinį.
Nors neapykantos kalba Lietuvoje yra pripažįstama baudžiamuoju nusikaltimu, teisinių pasekmių jos skleidėjai sulaukia retai. 2017 ir 2018 metais teisėsaugos institucijos užfiksavo viso labo 17 bei 21 išreikštos neapykantos kalbos atvejį. Gyventojų apklausų duomenimis, neapykantos kalba yra paplitusi plačiau, nei matome iš statistikos duomenų. Įvairios socialinės grupės su ja susiduria itin dažnai. Tokį neatitikimą lemia kelios priežastys. Pirma, teisėsaugos institucijų negebėjimas tinkamai tirti tokio pobūdžio nusikaltimus. Antra, kompetencijos arba noro inicijuoti baudžiamąjį procesą trūkumas. Trečia, aplinkybė, jog gyventojai, susidūrę su neapykantos kalba, apie ją atsakingoms institucijoms praneša itin retai.
Atsižvelgiant į šio reiškinio latentiškumą, projektu siekiama šių tikslų:
- sukurti aiškias gaires, kaip teisėsaugos institucijos turėtų tirti skundus dėl neapykantos kalbos;
- kelti atsakingų valstybės institucijų gebėjimus neapykantos kalbos prevencijos srityje;
- gerinti pagalbos nuo neapykantos kalbos nukentėjusiems asmenims teikimą ir paslaugų prieinamumą;
- didinti visuomenės sąmoningumą atpažįstant ir reaguojant į neapykantos kalbą.
Šių tikslų bus siekiama:
- atliekant nepriklausomą apžvalgą apie neapykantos kalbos situaciją Lietuvoje;
- vykdant visuomenės nuomonės apklausas;
- sukuriant ir įgyvendinant tarpinstitucinio bendradarbiavimo gaires;
- įgyvendinant vidinę pareigūnų sąmoningumo didinimo kampaniją;
- organizuojant mokymus policijos pareigūnams, prokurorams bei teisėjams;
- sukuriant internetinę paramos nukentėjusiems asmenims platformą, kurią papildys padėti galinčių organizacijų bei ekspertų tinklas;
- įgyvendinant nacionalines visuomenės sąmoningumo didinimo kampanijas, raginančias atpažinti ir tinkamai reaguoti į neapykantos kalbos atvejus;
- 2021 metais organizuojant Nacionalinį žmogaus teisių forumą.
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis (sutarties su Europos Komisija Nr. 875127 — LGKT_HS — REC-AG-2019 / REC-RRAC-RACI-AG-2019). Šį projektą papildo projektas „#HATEFREE: stiprinant dvišalį Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą neapykantos kalbos prevencijos ir lygių galimybių sklaidos srityse“. Jį finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.
Projekto vadovė – Rūta Juodelytė, ruta.juodelyte@lygybe.lt, 8 5 205 0637.
Dėl detalesnės informacijos galite kreiptis į projekto komunikacijos koordinatorę Izabelę Švaraitę, izabele.svaraite@lygybe.lt, 8 5 205 0634.