Lyčių lygybės politikos kryptys: kurią pasirinkti?

Valstybės ir tarptautinės organizacijos, siekdamos pagerinti moterų ir vyrų padėtį, lyčių nelygybę stengiasi įveikti strategiškai, iš anksto planuodamos veiksmus. Iki šiol įsitvirtino dvi lyčių lygybės politikos kryptys: tikslinė lyčių lygybės politika ir lyties aspekto integravimas (angl. „gender mainstreaming“). Nors jomis siekiama to paties tikslo, jų strategijos – skirtingos.

Tikslinė lyčių lygybės politika

Ši strategija ilgą laiką naudota kaip pagrindinis kelias siekti lyčių lygybės. Sekant šiuo požiūriu, itin plati ir daugybę gyvenimo sričių paliečianti lyčių nelygybės problema yra suskaidoma į dalis, kad ją būtų paprasčiau išspręsti. Taip identifikuojamos konkrečios lyčių nelygybės formos, pavyzdžiui, tam tikruose sektoriuose itin dideli moterų ir vyrų atlygio skirtumai, skirtingi moterų ir vyrų aukštojo išsilavinimo rodikliai, smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje.

Tokiu atveju identifikuotoms problemoms spręsti kuriamos specialios priemonės, programos, strategijos, turinčios apibrėžtą biudžetą, terminus ir rezultato rodiklius. Jos gali būti skirtos tikslinėms grupėms (pvz., konkretaus amžiaus moterims, konkrečios socialinės padėties vyrams), organizacijoms (pvz., moterų politiniams klubams, moterų profesinėms sąjungoms, vyrų krizių centrams) ir / arba procesams (pvz., lyčių segregacijai feminizuotose specialybėse mažinti). Tam, kad tokia politika būtų efektyvi, būtina institucinė bei teisinė aplinka: moterų ir vyrų lygių galimybių bei nediskriminavimo įstatymai, lyčių lygybės srityje veikiančios specializuotos institucijos (ombudsmenai, ministerijų skyriai, komisijos, nevyriausybinės organizacijos).

Ši strategija naudinga siekiant efektyvios, tiesioginės, greitos intervencijos į kurias nors problemines, prioritetines lyčių lygybės sritis.

Lyties aspekto integravimas

Lyties aspekto integravimo strategija – tai lyčių lygybės aspektų įtraukimas į visas politikos sritis, atsižvelgiant į moterų ir vyrų padėtį visose sferose. Planuojant ar įgyvendinant bet kokios srities programą, priimant bet kokį teisės aktą, ši strategija reikalauja įvertinti, kaip būsimi pokyčiai paveiks moterų ir vyrų gyvenimus. O įvertinus – užtikrinti, kad pokyčiai nepadidins lyčių nelygybės ir bus naudingi vienodai tiek moterims, tiek vyrams.

Galima sakyti, kad integravimo strategija vadovaujasi požiūriu, kad nėra nė vienos politikos srities, kuri būtų neutrali lyčių požiūriu. Todėl lyčių lygybės klausimas turi būti sprendžiamas net ir tokiose iš pirmo žvilgsnio tolimose srityse kaip žemės ūkis, transportas ar aplinkos apsauga. 

Ši perspektyva pasauliniu mastu pristatyta 1995 m. Pekine, Jungtinių Tautų Pasaulinėje moterų konferencijoje. Ilgainiui ją įsipareigojo taikyti tiek tokios organizacijos kaip Jungtinės Tautos, Europos Taryba, Europos Sąjunga, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, tiek konkrečios valstybės.

Nors praktiniame lygmenyje šią politiką įgyvendinti sudėtinga, jos imtasi supratus tradicinės lyčių lygybės politikos ribotumus. Konkrečių problemų sprendimas tikslingais veiksmais gali sumažinti ar panaikinti lygias galimybes ribojančias kliūtis, tačiau kitos aplinkybės ar kita vykdoma politika šią nelygybę gali padidinti arba net atkurti. Todėl lyties aspekto integravimas į visas politikos sritis suveikia tarsi lyčių diskriminacijos ir nelygybės prevencija.

Lyties aspekto integravimas nebūtų įmanomas, jei iki tol neegzistuotų tradicinė lyčių lygybės politika su visa savo „infrastruktūra“ – nediskriminavimo įstatymais, lygybės institucijomis ir programomis. Visa tai yra pagrindas integravimo strategijai įsitvirtinti. Šalia to, integruojant lyties aspektą, svarbios ir kitos sąlygos, pavyzdžiui, įvairios statistikos pagal lytį rinkimas – tokie duomenys leidžia įvertinti lyčių atotrūkį vienu ar kitu klausimu, atskleisti skirtingus moterų ir vyrų poreikius, o vėliau ir stebėti, kaip keičiasi situacija. Svarbu ir tai, kad administraciniame politikos aparate dirbantys asmenys, skirtingų profesijų specialistai išmanytų lyčių lygybę, nes lyties aspekto integravimas tampa vienas iš kasdienės jų darbotvarkės tikslų.

Lyties aspekto integravimo principas užtikrinamas konkrečiomis priemonėmis, pavyzdžiui, įdiegiant poveikio lytims vertinimo procesą prieš kiekvieną teisės akto registravimą, programos ar strateginio dokumento formavimą, taikant lyčiai jautraus biudžeto principą planuojant ir skirstant valstybės, savivaldybės, organizacijos finansus ir pan.

Ši strategija naudinga siekiant ilgalaikės, sisteminės, netiesioginės intervencijos į platų politikos sričių spektrą.

Kurią pasirinkti?

Pasirodžius lyties aspekto integravimo idėjai, į valstybes ir organizacijas, kurios taiko tik tikslinę lyčių lygybės politiką, pradėta žiūrėti kritiškai. Tačiau integravimo strategiją taikančios šalys pabrėžia, kad naujoji strategija taip pat nėra tas vienintelis kelias efektyviausiai pasiekti lyčių lygybę. Ilgainiui plataus sutarimo sulaukė „dvilypio kelio“ (angl. „dual track“ arba „dual approach“) požiūris.

Europos Komisija, siekdama lyčių lygybės, 1996 m. savo komunikate įsipareigojo laikytis dvigubo kelio principo: „[š]is požiūris apima lyties aspekto integravimą į visas politikos sritis, tuo pačiu įgyvendinant tikslines priemones lyčių nelygybei pašalinti, užkirsti jai kelią ar ją panaikinti. Abu požiūriai eina koja kojon ir vienas negali pakeisti kito“, – teigiama Europos lyčių lygybės instituto tinklapyje, pristatant ES lyčių lygybės politiką.

1997 m. Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė taryba, apibrėždama lyties aspekto integravimo principą, pabrėžė, kad jis „nepakeičia tikslinės, moterims skirtos politikos ir programų ar pozityvių teisės aktų poreikio, taip pat nepakeičia lyčių lygybei skirtų institucijų ar padalinių“.

To paties principo laikosi ir Europos Taryba, tvirtindama, kad lyties aspekto integravimas negali būti taikomas atsisakant tradicinės lyčių lygybės politikos ir jos institucinio mechanizmo: integravimo strategija ne pakeičia, o papildo šią politiką. Tačiau ET vis tik nurodo sąlygą, kada integravimo kelias galėtų atstoti tikslinę strategiją – t. y. tik tuo atveju, kai visoje visuomenėje susiformuoja tikra lygybės kultūra ir konsensusas šiuo klausimu.

Kaip pagrindinis dvilypio kelio pavyzdys dažnai pateikiamas JT vystymosi darbotvarkės įgyvendinimas. Derinant integravimą ir tikslinę politiką, buvo įgyvendintos Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimui skirtos programos įvairiose pasaulio šalyse. Lyčių lygybės klausimai buvo sprendžiami ne tik 13-oje tikslinių programų, kurių pagrindinis siekis buvo pagerinti moterų ir vyrų padėtį, bet ir 117-oje kitų programų, nukreiptų į kitas vystymosi sritis, integruojant lyties aspektą į kiekvieną jų. Dvilypio kelio principas atsispindi ir Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkėje: lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių įgalinimas yra išskirtas kaip atskiras penktasis tikslas, bet lyties aspektas integruotas ir kitų tikslų darbotvarkėse.

Lietuvoje iki šiol lyčių lygybės politika buvo vykdoma siekiant derinti abi strategijas. Valstybinėse moterų ir vyrų lygių galimybių programose ir jų veiksmų planuose, kuriuos įgyvendindavo skirtingos ministerijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, buvo numatytos tiek tikslinės politikos priemonės, tiek integravimo principai. Nuo 2022 m. nuspręsta nebetęsti Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos, pereinant prie lyčių lygybę skatinančių priemonių perkėlimo ir išskirstymo į skirtingų sričių plėtros programas.

Dviejų lyčių lygybės politikos krypčių palyginimas

Parengta pagal:

Council of Europe. Gender mainstreaming at the Council of Europe.

Council of Europe. Gender mainstreaming: Conceptual framework, methodology and presentation of good practices, 2004.

European Institute for Gender Equality. What is gender mainstreaming.

United Nations Entity for Gender Equality and the Empowerment of Women (UN Women). Gender mainstreaming: A global strategy for achieving gender equality and the empowerment of women and girls, 2020.

United Nations Entity for Gender Equality and the Empowerment of Women (UN Women) et al. Two Roads, One Goal: Dual Strategy for Gender Equality Programming in the Millennium Development Goals Achievement Fund, 2013