Moterų ir vyrų padėties skirtumų mažinimas ekonominių sprendimų priėmime Lietuvoje

Projekto trukmė: 2013 m. spalio 15 d. – 2015 m. spalio  14 d.

Projekto tikslas: ištirti, įvertinti ir informuoti apie priemones, skirtas gerinti moterų atstovavimą atsakingose ir vadovaujamose pareigose priimant ekonominius  sprendimus, skatinti vienodą atstovavimą vyrams ir moterims įvairiais hierarchiniais lygmenimis, visų pirma Lietuvos valstybinėse ir privačiose įmonėse.

Projekto vadovaujantis partneris – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Projekto partneriai: Šiaulių universitetas ir Moterų informacijos centras

Projektas apima keturis pagrindinius veiklų blokus:

 

1. Projekto valdymas ir administravimas. 

  • Išsami projekto darbo programa;
  • Partnerių susitikimai;
  • Projekto veiklos koordinavimo ir stebėsenos procesas;
  • tarpinės ir galutinės atskaitos;
  • skleidžiama informacija apie projekto rezultatus.

 

2. Išsamus tyrimas. Atsakingas partneris – Šiaulių universitetas

Tikslai:

  • Atlikti išsamų padėties Lietuvoje, susijusios su vyrų ir moterų lygybės ekonominių  sprendimų priėmimo procese užtikrinimu taikant pažangiausius metodus, tyrimą ir skleisti jo rezultatu;
  • Parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl moterų dalyvavimo bendrovių valyme priimant sprendimus visais lygiais stiprinimo, taikant subalansuotą požiūrį ir veiksmingą priemonių bei mechanizmų rinkinį, kuriais būtų atsižvelgiama į reikiamas politines, ekonomines ir socialines sąlygas;
  • Skatinti veiksmingą partnerystę su nacionalinėmis suinteresuotomis šalimis ir naujausiai įsteigtų įmonių Europoje partnerystę, kuriomis būtų remiama versle dalyvaujančių moterų lyderystė;
  • Įvertinti nacionalinius įstatymus, susijusius su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių.

 

3. Mokymai. Atsakingas partneris – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Mokymų ciklas profesinių sąjungų atstovams “Ekonominė pažanga: valstybės tarnautojų vaidmuo užtikrinant lyčių lygybę“

Mokymai vyko balandžio 8-9 d. Druskininkuose, gegužės 14-15 ir birželio 18-19 d. Vilniuje. Mokymų cikle dalyvavo 13 valstybės tarnautojų iš Finansų, Ūkio, Žemės ūkio, Sveikatos, Krašto apsaugos, Aplinkos ministerijų ir joms pavaldžių institucijų.

Organizatoriai parengė įvairialypę teorinių ir praktinių užsiėmimų programą, atsižvelgdami tiek į tikslinės grupės poreikius, tiek į lyčių lygybės aktualijas. Dalyviams buvo išsamiai pristatyta teisinė diskriminacijos prevencijos bazė, lygiateisiškumo principo užtikrinimas diskriminacijos bylose Lietuvoje, laikinųjų specialiųjų priemonių, siekiant užtikrinti lyčių lygybę, taikymo specifika, paritetinės moterų ir vyrų reprezentacijos svarba, lyčių lygybės poveikis socialinei-ekonominei visuomenės gerovei, naujausias Europos Sąjungos lyčių lygybės indeksas, Lietuvos ir užsienio valstybių praktika, užtikrinant lyčių lygybę valstybės institucijose ir įmonėse, struktūriniai ir kultūriniai lyčių reprezentacijos ypatumai, vienodas asmenų traktavimas, stereotipai, tolerancija.

Mokymai padėjo ne tik įgyti žinių dalyviams (projekto veiklų metu), užtikrino vertybinių nuostatų kaitą (interaktyvūs darbo metodai su auditorija), taip pat ir paskatino keisti jų darbo kasdienes praktikas.

Dauguma mokymų dalyvių diskusijų metu teigė, kad jų institucijos neturi konkrečių strategijų, veiksmų planų bei nevykdo jokių švietimo ar stebėsenos veiklų, kurios tiesiogiai būtų skirtos diskriminacijai mažinti arba lyčių lygybei užtikrinti. Ši dėmesio stoka aiškinama tuo, kad trūksta politinės valios ir konkrečių nurodymų bei nepakankamai suvokiamas diskriminacijos ir nelygybės reiškinys. Be to, dokumentavimo bei statistinių duomenų stoka paverčia lyčių lygybės reiškinį mažiau pastebimu valstybės institucijose, mažina paskatas pripažinti problemą bei ieškoti būdų jai veiksmingai pasipriešinti.

Mokymų metu paaiškėjo, jog dauguma valstybės tarnybos institucijų yra susitelkusios spręsti daugiau ekonomines problemas ir neskiria ypatingo dėmesio kovai prieš diskriminaciją. Pastaraisiais metais buvo inicijuotos vos tik keletą programų (daugiausia susijusių su lyties ir amžiaus nediskriminavimu), taigi valstybės tarnautojai nediskriminavimo srityje beveik nedirba ir neturi galimybės žinių gilinimui.

Mokymų metu buvo naudojamas inovatyvus informacijos perdavimo metodas – diskriminacinių situacijų moduliavimas, t.y., valstybės tarnautojai buvo įtraukti į simuliacinius žaidimus ir patys ieškojo geriausių būdų bei priemonių konkrečioms problemoms spręsti. Praktinių užsiėmimų metu dalyviai buvo supažindinti su 3R metodu (Švedijoje sukurtu lyčių padėties tyrimo ir analizės metodu, leidžiančiu nustatyti ir spręsti lyčių nelygybę organizacijose ir įmonėse. Metodo pavadinimas nurodo tris pagrindines analizės kryptis: atstovavimo (R1-representation) ir išteklių (R2-resources) tyrimo etapų tikslas yra surinkti kiekybinius duomenis apie vyrų ir moterų padėtį ir pritaikyti juos trečiajame – esamos padėties (R3-realia) kokybinės analizės – etape).

Valstybės tarnautojų mokymų metu išsakyti dalyvių pasiūlymai ir įžvalgos:

–          Valstybės tarnautojų nuomone, darbo užmokesčio skirtumas, darbo ir šeiminio gyvenimo derinimas bei smurtas prieš moteris yra svarbiausios spręstinos problemos, susijusios su lyčių nelygybe ir jų menku dalyvavimu ekonominių sprendimų priėmime;

–          siekiant integruoti lyčių lygybės aspektą į visas visuomeninio gyvenimo sritis, būtina nuolat rinkti statistinius duomenis apie moterų ir vyrų pasiskirstymą atitinkamos veiklos sektoriuose, užimamas pareigas skirtinguose valstybės sektoriuose bei gaunamą darbo užmokestį juose;

–          Finansų ministerijos atstovės nuomone, ne mažiau svarbu yra įvertinti moterų ir vyrų lygių galimybių realizavimą versle, tiek stambiajame, tiek smulkiajame, užtikrinti lygias galimybes vystyti verslą pagal verslo liudijimus, savarankiškai dirbantiems asmenims, tačiau šiam tikslui įgyvendinti būtina prižiūrėti ne tik teisės aktų nuostatų vykdymą, bet ir turėti statistikos duomenis apie lyčių segregaciją šiuose sektoriuose;

–          Statistikos duomenys apie lyčių pasiskirstymą naudojantis vaiko priežiūros atostogomis, tyrimai apie šeimos ir darbo suderinamumą leistų žymiai optimaliau formuoti šalies socialinę politiką ir atskleisti ekonominę lyčių nelygybę;

–          Siekiant, kad priimant ekonominius ir politinius sprendimus būtų lygiai atstovaujami moterų ir vyrų interesai, būtų nustatytos kvotos moterims biržose kotiruojamų įmonių valdybose, visų pirma reiktų rengti mokymus tikslinėms grupėms apie laikinąsias specialiąsias priemones ir jų svarbą siekiant palengvinti jų taikymą visais lygmenimis;

–          Norint pasiekti efektyvesnių projekto rezultatų, dalyviai siūlė į mokymų ciklą kviesti daugiau tos pačios ministerijos ar net jos departamentų ar skyrių atstovų, nes pavieniui darbuotojui labai sunku perduoti tokį žinių ir informacijos srautą vadovams/ kolegoms, o tuo labiau siekti permainų ar naujovių.

Mokymų dalyviai įsitikinę, kad nenutrūkstami, pakartotini ir nuoseklūs mokymai lyčių lygybės tema yra būtini valstybės tarnautojams.

Apvaliojo stalo diskusija su verslo atstovais

2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniuje vyko apvaliojo stalo diskusija su verslo atstovais “Ar verta investuoti į lyčių lygybę versle?” Renginio metu buvo diskutuojama apie nepakankamą  moterų įsitraukimą į verslo sritį ir mažą moterų, užimančių aukštas pozicijas verslo įmonių valdyme, skaičių.

Diskusijoje dalyvavo lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė, Swedbank valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė, situaciją pasaulio įmonėse pristatė Demos kritinės minties instituto ekspertas Linas Eriksonas. Diskusiją moderavo Lyčių lygybės plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Diskusijoje kalbėta apie visuomenėje paplitusias dvi nuomones dėl mažo moterų įsitraukimo į verslo įmonių valdymą:

1) Pačios moterys stokoja noro ir motyvacijos užimti aukštas pozicijas įmonių valdyme ir nededa pastangų joms pasiekti;

2) Moterų įsitraukimui nesudaromos palankios sąlygos, o verslo sritis yra vyrų dominavimo sritis.

Diskusijos metu taip pat kelti klausimai: ar didesnis moterų įsitraukimas į verslo įmonių valdymą praturtintų priimamų sprendimų kokybę? Kodėl svarbus lyčių balansas aukščiausiame valdymo lygmenyje?; kas sąlygoja moterų motyvacijos stygių siekiant užimti aukštas pozicijas įmonių valdyme?; kaip užtikrinti, jog tiek vyrai, tiek moterys galėtų pilnai realizuotų savo potencialą, įnešant lygiavertį indėlį į šalies ekonomiką?

Diskusijos dalyvių nusiteikimas buvo pozityvus. Ir nors rodikliai bei naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje lyčių lygybės problema verslo srityje yra didelė, dalyviai teigė jaučiantys situacijos gerėjimą bei nuostatų kaitą.

Mokymų ciklas profesinių sąjungų atstovams “Ekonominė pažanga: profsąjungų vaidmuo užtikrinant lyčių lygybę“

Mokymų tikslas – įgalinti profesines sąjungas įtraukti lyčių lygybės aspektą profsąjungų veikloje atstovaujant savo narius bei skatinant darbdavius atsižvelgti į lyčių lygybės užtikrinimą priimant sprendimus.

Mokymai vyko 2014 m. rugsėjo 17-18 d. Druskininkuose, 2015 m. sausio 16-17 d. ir balandžio 23-24 d. Vilniuje. Mokymų cikle dalyvavo 20 įvairių Lietuvos profsąjungų narių iš Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos moterų komiteto, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, „Kauno autobusų“ darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos darbo federacijos, Kauno ir Marijampolės policijos darbuotojų profesinių sąjungų.

Dalyviai buvo  supažindinti su lyčių (ne)lygybės problematika, socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis nelygybės priežastimis, lyčių lygybės užtikrinimo principais, teisiniu reguliavimu ir diskriminacija dėl lyties, amžiaus, daugialype diskriminacja, teisinio reguliavimo pavyzdžiais iš praktikos Lietuvoje ir kitose šalyse, lyčių lygybės aspekto integravimo į profesinių sąjungų veiklą svarba ir galimybėmis, moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkio problema, lyčių aspekto poveikiu ekonomikai, komunikacijos strategijomis pritraukiant naujus narius bei bendraujant su darbdaviais, visuomene ir žiniasklaida, socialinės komunikacijos priemonėmis ir galimybėmis daryti poveikį valstybės institucijomes ir verslo organizacijoms.

Mokymų metu daug dėmesio buvo skiriama praktinėms užduotims grupėse, diskusijoms, filmų ir video medžiagos peržiūroms bei aptarimams. Dalyviai buvo supažindinti su 3R metodu.

Mokymų metu išsakyti dalyvių pasiūlymai ir įžvalgos:

–          Labai svarbu keisti visuomenėje egzistuojančius lyčių lygybės stereotipus. Prie to aktyviai turėtų prisidėti žiniasklaida.

–          Siekiant realių pokyčių būtina daugiau kalbėti ir diskutuoti lyčių lygybės tema įvairiose srityse;

–          Profesinėms sąjungoms trūksta politinio svorio, kad būtų galima geriau įsitraukti į lyčių lygybės užtikrinimo ir darbdavių nuostatų keitimo procesus. Vis dar egzistuojantis neigiamas požiūris apie priklausymą profesinėms sąjungoms nėra palanakus norint pasiekti teigiamų pokyčių proporcingame abiejų lyčių dalyvavime sprendimų priėmimo procesuose.

Mokymų ciklas žiniasklaidos atstovams „Sprendimo autonomija: ekonomika + lyčių lygybė+ viešoji nuomonė“

Mokymų tikslas – suteikti naudingų žinių profesiniame lygmenyje, didinti supratimą apie ekonominę ir socialinę naudą, kurią teikia lyčių pusiausvyros užtikrinimas priimant sprendimus, puoselėti teigiamą proporcingo lyčių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese įvaizdį bei retoriką.

Mokymai vyko Vilniuje 2014 m. rugsėjo 11-12 dienomis, lapkričio 13-14 dienomis ir 2015 m. vasario 26-27 dienomis.

Mokymuose dalyvavo žurnalistikos ir komunikacijos studentės, žurnalistės, dirbančios žiniasklaidos primonėse Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Palangoje, laisvai samdomos žurnalistės.

Parengta programa, apimanti tris pagrindinių temų blokus: ekonomika, žiniasklaida ir lyčių lygybė.

Ekonomikos srityje dalyvės susipažino su ekonomikos modeliais valstybėje, bei kaip kiekvienas modelis veikia valstybės gyventojus (moteris ir vyrus), lyčių lygybės užtikrinimo kaštais ir ekonomine nauda, moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkiu ir pasekmėmis ekonomikai, tyrimu apie kiekybinį moterų didėjimą direktorių valdybose, šiuo metu pastebimą didžiosiose pasaulio verslo įmonėse, diskutuota kokių veiksmų reikėtų imtis, siekiant, kad pokyčiai būtų tikri ir tvarūs.

Žiniasklaidos srityje susipažinta su stereotipinių lyčių santykių pateikimu žiniasklaidoje ir reklamoje, moterų ir vyrų vaizdavimo žiniasklaidos priemonėse skirtumais, žiniasklaidos atstovų veidmens svarba ir atsakomybe pateikiant informaciją apie moteris ir vyrus bei formuojant najienų turinį, lyčių pusiausvyros padėtimi Lietuvos visuomenės informavimo priemonių redakcijose, jos svarba, pašnekovų požiūriu į vyrus žurnalistus ir žurnalistes moteris. Praktinių užsiėmimų metu dalyvės gilinosi kokią kalbą, vaizdus ir simbolius reikia naudoti siekiant keisti egzistuojančius lyčių stereotipus bei kaip komunikacijų pagalba galima valdyti lyčių vaizdavimo būdus. Ypatingas dėmesys buvo skirtas profesinių standartų žurnalistiniame darbe užtikrinimui.

Lyčių lygybės srityje dalyvės susipažino su socialiniu lyčių konstravimu ir jo pasekmėmis, lyčių nelygybės raiška švietimo sistemoje, moterų ir vyrų lygių galimybių teisiniu reguliavimu teorijoje ir praktikoje, diskriminacija dėl lyties, laikinomis specialiomis priemonėmis lyčių lygybei užtikrinti teisinių mechanizmų pagalba, neoliberalistine ideologija, veikiančią postfeministinę retoriką ir moterų reprezentaciją. Mokymų metu taip pat buvo pristatytas tyrimas apie lyčių pusiausvyros padėtį biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių valdybose, bei kokių padėties gerinimo priemonių reikėtų imtis norint įgyvendinti Europos parlamento ir tarybos direktyvą dėl biržinių bendrovių (Gender balance among non-executive directors of companies listed on stock exchanges), EIGE parengtas lyčių lygybės indeksas.

Mokymų cikle buvo numatytos kūrybinės namų darbų užduotys mokymų dalyviams, kurias geriausiais atlikusios 4 dalyvės turėjo galimybę būti atrinktos dalyvauti mokomajame vizite Švedijos organizacijose, dirbančiose lyčių lygybės užtikrinimo klausimais žiniasklaidoje. Dalyvės buvo skatinamos  atlikti individualius žurnalistinius tyrimus lyčių lygybės tema. Kiekvienuose mokymuose buvo numatytos sesijos namų darbų užduočių aptarimui, klausimams ir diskusijai su lyčių lygybės ekspertais.

Mokymų metu išsakyti dalyvių pasiūlymai ir įžvalgos:

–          Siekiant tikrosios lyčių lygybės būtina įtraukti vyrus, ypatingai dalyvaujančius valstybės valdyme ir dirbančius valstybės institucijose;

–          Panašaus pobūdžio mokymai reikalingi visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje. Apie lyčių lygybę reikėtų pradėti kalbėti mokyklose, ten, kur renkasi jauni žmonės;

–          Norėtųsi kalbėti apie lyčių lygybę ne tik iš moterų perspektyvos, bet ir iš vyrų, kadangi vyrai taip pat nukenčia nuo lyčių nelygybės.

Mokomasis vizitas į Švediją  „Lyčių lygybė žiniasklaidoje. Švedijos patirtis“

Dalyvių atranka vyko remiantis dalyvavimo mokymų cikle „Sprendimo autonomija: ekonomika + lyčių lygybė+ viešoji nuomonė“ ir savarankiško darbo vertinimo rezultatais. Dalyvių vertinimui buvo taikoma kaupiamojo balo metodika. Suskaičiavus galutinį kaupiamąjį balą, vykti į mokomąjį vizitą buvo pakviestos keturios projekto dalyvės.

Vizitas vyko 2015 m. rugsėjo 7-10 dienomis.

Mokomojo vizito programą įkvėpė Marijos Edström parengtas leidinys „Making Change. Nordic Examples of Working towards Gender Equality in Media“, kuriame surinktos gerosios Skandinavijos šalių praktikos siekiant lyčių lygybės žiniasklaidos priemonėse.

Vizito metu dalyvės lankėsi žurnalo Feministikt Perspektive (angl. Feminist Perspective) redakcijoje, organizacijose Kvinna till Kvinna (angl. Women to Women), Doris Film organizacijoje, Nordicom centre, Švedijos lyčių lygybės sekretoriate, susitiko su medijų stebėsenos grupe Allt är Möjligt (angl. Everything is Possible), Geteburgo universiteto medijų ir komunikacijų departamento eksperte Maria Edström, tarpdisciplininių lyčių lygybės tyrimų centro direktore Eva-Maria Svensson, filmų režisiere ir scenarijų autore Linda Sternö. Susitikimų metu buvo gilinamasi į lyčių lygybės padėtį Švedijoje komunikacijų ir žiniasklaidos srityje, kalbėta apie feminizmo ideologijos įtaką politiniams, ekonominiams ir socialiniams procesams, kvotų taikymo galimybes ir naudą, lyčių lygybės pokyčius per pastaruosius kelis dešimtmečius Švedijos visuomenėje, gerąsias praktikas didinant moterų dalyvavimą ir atstovavimą kino industrijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse, skirtingas moterų teisių aktyvizmo išraiškas komunikacijų srityje, lyčių lygybės sąsajas su saviraiškos laisve. Vizito metu dalyvės susipažino su Švedijoje taikomais metodais ir praktikomis, padedančioms integruoti lyčių lygybės aspektą į darbą žiniasklaidoje, apsikeista kontaktais.

Susitikimų metu siekta palyginti Lietuvos ir Švedijos situaciją žiniasklaidos priemonėse, žvelgiant iš dviejų perspektyvos taškų:

1) kokia yra lyčių lygybės situacija kalbant apie žiniasklaidos priemonių turinį: kiek informacijos pateikiama apie vyrus ir iš vyrų perspektyvos bei kiek apie moteris ir iš moterų perspektyvos, kokios temos būdingos konkrečioms lytims, įtraukiant ir kitas dimencijas – amžių, išvaizdą, veiklos pobūdį;

2) kokia yra lyčių lygybės situacija kalbant apie moteris ir vyrus, dirbančius žiniasklaidos priemonėse, jų užimamas pozicijas priimant sprendimus apie žiniasklaidos turinį.

Susitikimų metu keltas klausimas, koks yra tikrasis žiniasklaidos priemonių tikslas – atspindėti tikrovę ar ją formuoti? Pasak žurnalo Feministikt Perspektive (angl. Feminist Perspective) vyriausiosios redaktorės Anos Klaros Bratt, lyčių lygybės užtikrinimo klausimas ne tik žiniasklaidos priemonėse, bet ir kitose srityse turi būti nuolat keliamas bei raginamas, nes kitaip pokytis nėra įmanomas. Pasak jos, jei pasaulio visuomenes sudaro bent pusė, o kai kur ir daugiau, moterų, turėtų būti natūralu, kad žiniasklaidoje būtų pateikiama ir jų perspektyva, bei istorijos apie jas. Tas pats turėtų galioti ir kitų visuomenės grupių atveju. Žiniasklaida turi būti įvairi ir spalvinga, kaip ir šalių visuomenės. Taip pat labai svarbu įtraukti moterų eksperčių pasisakymus komentuojant svarbius klausimus per žinias, kituose informaciniuose šaltiniuose, bei taip prisidėti prie lyčių lygybės, nuomonės įvairovės užtikrinimo ir moterų eksperčių matomumo.

Švedijos lyčių lygybės ekspertai tikino, kad labai svarbu atlikti nuolatinį žiniasklaidos priemonių turinio monitoringą. Švedija kartu su daugeliu kitų pasaulio šalių dalyvauja pasauliniame žiniasklaidos priemonių monitoringo projekte (angl. Global Media Monitoring Project). Tai pasaulinė organizacijos Who Makes the News iniciatyva, kurios metu dalyvaujančios šalys nustatytą dieną pagal iš anksto nustatytus lyčių lygybės indikatorius suskaičiuoja savo šalyje tos dienos žiniose esančią lyčių pusiausvyrą ir lyčių stereotipus žiniasklaidos priemonėse. Lietuva kol kas nėra prisijungusi prie šio projekto. Lyčių reprezentacijos monitoringas žiniasklaidos priemonėse padėtų identifikuoti tikrąją padėtį, fiksuoti situacijos pokytį, imtis konkrečių priemonių siekiant faktinės lyčių lygybės visuomenėje ir jos atspindžių žiniasklaidos priemonėse.

Daugelis organizacijų, kuriose lankytasi, yra finansuojamos iš Švedijos valstybės biudžeto lėšų, tad tai palengvina jų darbo efektyvumą, išsprendžia resursų klausimą, su kuriuo dažnai susiduria tokio pobūdžio organizacijos Lietuvoje.

Susitikimų metu daug kalbėta apie feminizmo įtaką politiniams, ekonominiams ir socialiniams procesams bei feminizmo įvaizdį Švedijos žiniasklaidoje ir visuomenėje. Feminizmas Švedijoje, skirtingai nuo Lietuvos, neturi neigiamos konotacijos žiniasklaidoje. Priešingai, jo dėka teoriniai lyčių lygybės principai lengviau integruojami į praktiką artėjant prie faktinės lyčių lygybės.

Mokomojo vizito dalyvės kelionę įvertino labai teigiamai. Pasak jų, tai buvo puiki proga intensyviai ir efektyviai įsigilinti į lyčių lygybės žiniasklaidoje klausimą, bei parsivežti gerosios praktikos pavyzdžių, kuriuos būtų galima integruoti į kasdienį darbą Lietuvoje.

Projekto rezultatai ir įžvalgos

Projekto metu pastebėta, kad lyčių lygybės tema sutinkam kaip nepatraukli, o skirtingų tikslinių grupių tarpe egzistuoja išankstinis atmetimas bei noras atsiriboti nuo bet kokių, su lyčių lygybe susijusių, temų. Siekiant pritraukti potencialių mokymų ir renginių dalyvius reikėjo ieškoti naujų ir patrauklių būdų, vengiant tiesioginės lyčių lygybės diskurso retorikos.

Pastebėta, kad tęstinių mokymų organizavimas ciklais yra puiki prieiga prie visų projekte dalyvavusių tiksinių grupių atstovų. Teikiant ekspertines žinias palaipsniui, per kelis susitikimus, leidžia mokymų dalyviams aktyviau įsitraukti, suteikia pakankamai laiko apmąstyti įgytas žinias, jas taikyti praktikoje, pasidalinti iššūkiais ir pastebėjimais su kitais mokymų dalyviais ir lyčių lygybės įvairiose srityse ekspertas. Mokymų metu užmegztas šiltas ir draugiškas santykis su dalyviais ir įgytas abipusis pasitikėjimas leido dalyviams visapusiškai įsitraukti į mokymus.

Lyčių lygybės balanso užtikrinimas dalyvių tarpe vis dar lieka vienu didžiausiu iššūkių organizuojant mokymus. Nors mokymų organizatoriai dėjo dideles pastagas siekiant pritraukti apbiejų lyčių atstovus, mokymuose valstybės tarnautojams ir žiniasklaidos atstovams dalyvavo tik moterys.

Mokymų organizavimas skirtingoms tikslinėms grupėms leido ištirti žmonių, dirbančių lyčių lygybės srityje, lauką bei užmegsti naujus ryšius su įvairių sričių specialistais ir ekspertais. Projekto rėmuose organizatoriai praplėtė temų lyčių lygybės srityje sąrašą. Užmegzti ryšiai atvėrė bendradarbiavimo galimybes ir platesnį susidomėjimą lyčių lygybės klausimais. Mokymai išryškino skirtingas pozicijas ir nuomones įvairiais klausimais, pavyzdžiui kvotų sistema, lyčių lygybės aspekto integravimo teisinių mechanizmų pagalba.

 

4. Informuotumo didinimo kampanija. Atsakingas partneris – Moterų informacijos centras

  • Bus didinamas tikslinės grupės informuotumas apie nepakankamą moterų dalyvavimą priimant ekonominius sprendimus ir skatinamos viešosios ir politinės diskusijos, kviečiančios šalinti diskriminacines kliūtis, kurios vis dar trukdo moterims, nepaisant gebėjimų, užimti aukščiausios su verslo sprendimų priėmimu susijusias pareigas;
  • Bus didinamas platesnės visuomenės sąmoningumas ekonominės lyčių lygybės klausiamais ir bus pateikti faktiniai įrodymai apie aktyvaus moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese naudą;
  • Aktyvios dirbančios moterys galės prisijungti pire tinklų, kuriais remiama veikla šalinant įvairias kliūtis, trukdančias moterims tapti bendrovių valdybų narėmis;
  • Supažindinti darbdavius, darbuotojus ir įmones su informacija, kad valdybos, kurių proporcingesnė lyčių atžvilgiu sudėtis gali padėti sukurti našesnę ir pažangesnę darbo aplinką, kuri leis pagerinti įmonės veiklos rezultatus.

 

PROJEKTO SVEITAINĖhttp://progress.lygus.lt/

 

Projektą paskatinusios aplinkybės

Lygios ekonominės vyrų ir moterų galimybės lemia spartesnį ir tvarų ekonomikos augimą, nes išauga darbo našumas ir visapusiškai bei veiksmingai išnaudojamas visas žmogiškasis – tiek moterų, tiek vyrų – kapitalas. Vis dėlto nepaisant to, kad moterų lygybės srityje pasiekta nemaža pažanga, tebėra daug skirtumų lyčių ekonominių galimybių srityje, ypač nesubalansuotas lyčių dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus. Aukštos kvalifikacijos moterų potencialo panaudojimas darbe duoda didelę ekonominę naudą įmonėms ir visai visuomenei.Įtraukdamos į valdybas daugiau moterų, įmonės gali panaudoti moterų kompetenciją, stiprinti lyderystę, geriau suprasti vartotojų rinkas ir galiausiai pagerinti savo veiklos rezultatus.

2012 m. kovo 5 d. Komisijos pirmininko pavaduotoja V. Reding pristatė pažangos ataskaitą „Moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus ES“.Ataskaitoje teigiama: „Lyčių nelygybė bendrovių valdybose tebėra svarbi problema visose ES valstybėse narėse.Atotrūkis tarp didelio aukštųjų mokyklų absolvenčių skaičiaus ir jų nepakankamo atstovavimo aukščiausio lygio pareigose reiškia, kad neišnaudojamas kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių potencialas; tai rodo ir. Kadangi moterys, darydamos karjerą, vis dar susiduria su daugybe kliūčių, šis atotrūkis gali būti laikomas aukštos kvalifikacijos ir reikalingų žmogiškųjų išteklių švaistymu“. Ataskaita rodo, kad pažanga, padaryta siekiant proporcingo dalyvavimo priimant ekonominius sprendimus, yra labai nedidelė.

Lietuvoje moterų vaidmuo versle yra palyginti didelis, bet jo neatspindi jų atstovių didžiųjų bendrovių valdybose skaičius.Šalyje priimti išsamūs teisės aktai dėl lygių galimybių vyrams ir moterims visose srityse, kuriais draudžiama bet kokia tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija. Tačiau lygybė de jure nereiškia lygybės de facto.Reikalingos tolesnės pastangos siekiant įgyvendinti faktinę lyčių lygybę, taip pat ir proporcingą dalyvavimą priimant sprendimus. Nuo2002 m. į Lietuvos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą įtraukta nuostata, pagal kurią, siekiant paspartinti faktinės vyrų ir moterų lygybės įtvirtinimą, leidžiama taikyti įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, kurios, įgyvendinus moterų ir vyrų lygias teises ir vienodas galimybes, turi būti atšauktos. Kai kurios politinės partijos, sudarydamos rinkimų sąrašus, savanoriškai nustato kvotas. Vis dėlto teisės aktais nenumatytos kvotos, kurios būtų taikomos priimant politinius ir ekonominius sprendimus.

Nuo 2003 m. Lietuva nuosekliai įgyvendina Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą (2003 2004 m., 20052009 m., 20102014 m.). Proporcingas dalyvavimas priimant sprendimus yra vienas iš šios programos prioritetų. Rengiant mokymus šioje prioritetinėje srityje siekiama padidinti moterų motyvaciją bei įgūdžius, o organizuojant edukacinius renginius bei visuomenės informavimo kampanijas pašalinti stereotipus, remti moterų tinklus, kurti naujas iniciatyvas. Pvz., 2012 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su teisės ekspertais parengė rekomendacijas dėl specialių laikinųjų priemonių. Buvo pasiūlyta leisti nustatyti specialias laikinąsias priemones ne tik įstatymu ir pabrėžta, kad siekiant užtikrinti de facto lyčių lygybę reikalingi aktyvūs pozityviosios diskriminacijos veiksmai.

Nemažai priemonių, kurios buvo įgyvendintos siekiant Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos tikslų ir kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto ir remiamos Europos socialinio fondo bei kitų finansinių priemonių lėšomis, davė teigiamų rezultatų ir prisidėjo siekiant proporcingo dalyvavimo tikslo. Patirtimi ir žiniomis, sukauptomis įgyvendinat šias iniciatyvas, bus pasinaudota ir vykdant dabartinį projektą. Pvz., 2005–2006 m. Moterų informacijos centras, remiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, surengė pirmąjį konkursą „Lygiausia darbovietė“, kuris buvo finansuojamas valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo lėšomis. Be to, Lietuvos NVO Socialinių inovacijų fondas parengė lyčių lygybės planavimo metodiką ir išbandė ją 50 darboviečių. Po to šią metodiką taikė Lyčių studijų centras lyčių lygybės indeksui verslo įmonėse apskaičiuoti. Skiriant metinius apdovanojimus socialiai atsakingoms įmonėms atsižvelgiama ir į lyčių lygybės kriterijų. Šiais ir kitais veiksmais, kuriais siekiama šalinti kliūtis moterims užimti vadovaujamas pareigas, pamažu, bet užtikrintai prisidedama prie aktyvesnio moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese. Pvz., išrinktų į Parlamentą moterų skaičius 2012 m. padidėjo nuo 23 proc. iki 25 proc.Moterys vadovauja maždaugtrečdaliui mažų ir vidutinių įmonių.Vis dėlto padėtis didžiausiose bendrovėse yra kitokia. Remiantis ES duomenų apie moteris ir vyrus, dalyvaujančius priimant sprendimus, bazėje http://ec.europa.eu/iustice/gender-equalitv/gender-decision-making/database/business-finance/quoted-companies/index en.htm.pateikta informacija, Lietuvoje didžiausių biržinių bendrovių aukščiausiuose sprendimų priėmimo organuose moterys vidutiniškai sudarė 15 proc. (ES vidurkis – 14 proc.). Be to, Lietuvoje tik 8 proc. bendrovių valdybų pirmininkų buvo moterys (ES vidurkis siekia vos 3 proc.).

Todėl svarbu imtis veiksmų siekiant proporcingesnio atstovavimo ekonominių sprendimų priėmimo procese.Valstybėse narėse ir visoje ES turėtų ir privalo būti skatinamos lygios moterų ir vyrų galimybės dalyvauti priimant ekonominius sprendimus. Proporcingas dalyvavimas priimant sprendimus suteikia galimybę geriausiai panaudoti aukštos kvalifikacijos moterų potencialą ir deramai atsižvelgti ir į moterų, ir į vyrų interesus.Turime pašalinti proporcingo dalyvavimo sprendimų priėmimo procese kliūtis ir sukurti stabilų, su lyčių aspektu susijusį sisteminį pagrindą, kad būtų pasiekta lyčių lygybė priimant sprendimus.

2012 m. gegužės 10-11 d. Norvegijoje vykusiame seminare, kuriame buvo keičiamasi lyčių lygybės srityje sukaupta gerąja patirtimi, Lietuvos delegacija pripažino, kad Lietuvoje neatlikti išsamūs moterų dalyvavimo ekonominių sprendimų priėmimo procese, narių skyrimo į valdybas mechanizmų, Lietuvos viešųjų ir privačiųjų įmonių valdybų sudėties moksliniai tyrimai bei teisės aktų analizė, taip pat neatliktas galimų ES teisės aktų poveikio moterų dalyvavimui priimant ekonominius sprendimus vertinimas. Toks išsamus tyrimas numatytas šiame projekte.

Įgyvendinant Europos Komisijos iniciatyvą ir remiant pilietinės visuomenės organizacijoms, svarbu įvertinti teisines, politines bei verslo sąlygas ir teikti pagrįstas rekomendacijas ir kitus nurodymus, skirtus pasiūlyti ir įgyvendinti aktyvius teigiamus veiksmus ir pozityviosios diskriminacijos priemones.Be to, labai svarbus yra suinteresuotųjų šalių ir visų subjektų, dalyvaujančių skatinant lyčių lygybę priimant ekonominius (taip pat ir politinius) sprendimus, informuotumas, kompetencija ir bendras pasirengimas.Todėl turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio kompleksiniam požiūriui į veiksmus, kurių reikia imtis, įskaitant padėties žemėlapių sudarymą, veiksmingų priemonių kūrimą, gebėjimų ugdymą, mokymų rengimą, informuotumo didinimą ir tinkamos retorikos šiuo klausimu formavimą.

 

Projektas vykdomas pagal Europos Bendrijos bendrojo užimtumo ir socialinio solidarumo programą PROGRESS (2007-2013). Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. Europos Bendrijos bendrojo užimtumo ir socialinio solidarumo programą (PROGRESS). Šią programą įgyvendina Europos Komisija. Programa sukurta siekiant finansiškai paremti užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių srities Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimą ir taip prisidėti prie strategijoje „Europa 2020“ nustatytų šios srities tikslų įgyvendinimo. Daugiau informacijos rasite http://ec.europa.eu/progress.