lt
en
Naujienos

LTOK: žiniasklaidoje sportininkės – seksualizuotos, nuvertinamos ir dažnai nematomos

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) teigimu, Lietuvos žiniasklaidoje moterys sportininkės ir jų pasiekimai nušviečiami nepakankamai etiškai. Komitetas tikina, kad publikacijose, radijo ir televizijos pranešimuose dominuoja informacija apie vyrų sportininkų pasiekimus, o dauguma sporto naujienų rengėjų taip pat yra vyrai. Pastebėta, kad žiniasklaidoje apstu stereotipų apie „vyriškas“ ir „moteriškas“ sporto šakas, pasitaiko moteris sportininkes žeminančios informacijos.

Dėl šios priežasties sausį vykusiame seminare „Lyčių lygybės link su žiniasklaida“ LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pristatė sporto žurnalistams skirtas rekomendacijas dėl lyčių lygybės ir sportininkų atvaizdavimo žiniasklaidoje. Renginio metu taip pat buvo pristatyti nuolat renkami sporto žiniasklaidos monitoringo rezultatai.

Stebėdamas sportininkų veiklą ir pasiekimus aprašančias publikacijas, LTOK pastebi, kad Lietuvos sporto žiniasklaida negali pasigirti gerbianti lyčių lygybę. LTOK pranešime teigiama, kad esamos situacijos analizė rodo, jog žiniasklaidoje sportininkės moterys vis dar atvaizduojamos stereotipiškai, dažnai pabrėžiant išvaizdą, o ne rezultatą. Vyrai, anot D. Gudzinevičiūtės, irgi „netoli pabėgę“ – mėgstama pabrėžti sportininko automobilio modelį, uždarbį, aptarti jų antrąsias puses ir t.t. Informacijos apie moterų sportą Lietuvos žiniasklaidoje pastebima akivaizdžiai mažiau. Suskaičiuota ir 6-7 kartus mažiau žurnalisčių moterų nei vyrų.

Rekomendacijų leidinys iliustruotas teigiamais ir neigiamais pavyzdžiais iš lietuviškų naujienų portalų:

  


LTOK žiniasklaidos priemonėms rekomenduoja

(pateikiama santrauka)

 

1) Redakcijos darbe ir visuomenei pateikiamame turinyje atsisakyti stereotipų

Paplitę socialiniai moteriškumo ir vyriškumo įvaizdžiai lemia, kad sportas dažnai siejamas su vyriškomis savybėmis, kaip antai: fizinė jėga, ištvermė, greitis, labai konkurencingas ir kartais net konfliktiškas nusiteikimas. Dėl šios priežasties sportuojančios moterys gali būti laikomos vyriškomis, o vyrai, kurie užsiima „moterišku“ sportu – nevyriškais. Profesionalūs žurnalistai turėtų vengti lyčių stereotipų nušviesdami moterų ir vyrų sportą bei jų pasiekimus.

2) Redakcijos darbe ir visuomenei pateikiamame turinyje vengti seksizmo ir jo apraiškų

Moterys sportininkės dažnai seksualizuojamos – vaizduojamos sumenkinant jų sporto laimėjimus, labiau pabrėžiant moteriškumą, patrauklumą, o ne jėgą ir įgūdžius. Rekomenduojame atsisakyti tokio sporto redakcijos žurnalistų požiūrio į sportininkus ir naujienų nepateikti per seksizmo prizmę.

3) Atsisakyti žeminančios informacijos lyties pagrindu

Reikėtų vengti eskaluoti negatyvius, sportininką ar sportininkę lyties pagrindu žeminančius įvykius ir nesėkmes sporte, jeigu apie tai nebūtina informuoti ir nėra visuomenės intereso žinoti.

4) Subalansuoti vyrų ir moterų pasiekimų atspindėjimą žiniasklaidoje

Redakcijos turėtų siekti lyčių lygybės balanso temų darbotvarkėje, pasakodamos apie sporto šakų įvairovę, sportininkus ir sportininkes, neišskiriant jų pagal lytį bei neakcentuojant „vyriško“ ir „moteriško“ sporto.

5) Skirti vienodai laiko, vietos ir apimčių žiniasklaidos priemonėje, nediskriminuojant nei vienos iš lyčių

Moterų ir vyrų sporto renginiams, įvykiams, komentarams turi būti skiriamas vienodas dėmesys (transliacijų laikas, laidų bei straipsnių kiekis ir apimtis), nenusveriant kurios nors vienos lyties naudai.

6) Rinktis neutralią kalbą ir terminiją

Publikacijose turėtų būti vartojama kuo objektyvesnė kalba, vengiant posakių ar žodžių, kurie lygina moteris su vyrais ir reiškia vienos ar kitos lyties pranašumą (arba trūkumus) prieš kitą.
 7) Skirti didesnį dėmesį vaizdui
Moterų ir vyrų sporto lygybės principai taip pat reiškia, kad, vaizduojant skirtingų lyčių sportininkus, svarbu atsižvelgti ir į vaizdų parinkimą. Reikėtų stengtis užtikrinti, kad nedominuotų vienos lyties atvaizdai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pagarbiam asmens rodymui.
 8) Sudaryti sąlygas sporto žinias ir publikacijas rengti moterims

Rekomenduojame sporto redakcijoms į darbą priimti daugiau moterų, kurios ne tik rengtų reportažus ir kitokio formato sporto naujienų laidas, bet ir užimtų atsakingas pareigas.

9) Nuolat stebėti padėtį dėl lyčių lygybės ir rūpintis savireguliacija

Rekomenduojame diegti savireguliacijos instrumentus: reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti sporto redakcijos struktūrą, jei reikia, vidaus taisykles iš lyčių lygybės perspektyvos; formuoti redakcijoje lyčių lygybės politiką, o į metines ataskaitas įtraukti lyčių lygybės politikos įgyvendinimo rezultatus bei skelbto turinio monitoringą.

10) Pasitelkti ekspertinę nuomonę, nediskriminuojant eksperto ar ekspertės pagal lytį

Reikia stengtis užtikrinti ekspertinių šaltinių, komentatorių atranką ir naudojimą žiniasklaidos priemonių pranešimuose, siekiant balanso tarp vyrų ir moterų atstovavimo.

11) Skatinti visą žiniasklaidos bendruomenę laikytis lyčių lygybės principų

Rekomenduojame skatinti bendruomenę atsakingai žiūrėti į žiniasklaidos pranešimų turinį ir suteikti galimybę įgyti pagrindines žinias apie lyčių lygybės principus ir redakcijos politiką lyčių lygybės, žmogaus teisių ir aktyvaus dalyvavimo demokratiniuose procesuose klausimais.

12) Rūpintis tobulinimusi ir gerąja praktika

Siekiant skatinti ir įgyvendinti gerąją praktiką sporto ir kitų sričių žurnalistams, rengiantiems informaciją apie skirtingų lyčių sportininkus ar sportą, patariama susipažinti su Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijomis šioje srityje ir jas taikyti.


Visas rekomendacijas galite perskaityti čia.