2020 sausio 20 d.
Sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) konstatavo, kad Lietuva pažeidė dviejų piliečių teises neužtikrindama tinkamos apsaugos nuo neapykantos nusikaltimų. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė džiaugiasi šiuo sprendimu vildamasi, jog jis žmones paskatins garsiau kalbėti apie patiriamą diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos.
EŽTT byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą nusprendė, kad teisėsaugos institucijos diskriminavo asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, pažeidė jų teisę į privataus gyvenimo apsaugą bei neužtikrino veiksmingos teisinės gynybos priemonių. Pasak A. Skardžiuvienės, byla patvirtino, kad neigiamos valstybės institucijų darbuotojų nuostatos turi įtakos tam, kaip vykdomi ir tiriami neapykantos nusikaltimai.
„Nors neapykantos kalba, kaip ir kiti neapykantos nusikaltimai, Lietuvos teisėje nėra laikomi diskriminacija, būtent diskriminacinės nuostatos, neva, homoseksualūs asmenys nėra lygiaverčiai šalies gyventojai, įgalino viešojoje erdvėje skleisti raginimus susidoroti, o teisėsaugos institucijas – pateisinti tokius komentarus“, – mano lygių galimybių kontrolierė.
Suprasdama diskriminacinių nuostatų įtaką viešajai erdvei, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais kovo mėnesį pradės projektą „#NoPlace4Hate: Lietuvos institucijų atsako į neapykantos kalbą gerinimas“. Projektas bus vykdomas kartu su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“.
„Įgyvendindami šį projektą kartu su partneriais parengsime Lietuvos situacijos apžvalgą, dalyvausime pareigūnų apmokyme, organizuosime visuomenės sąmoningumo didinimo kampanijas. Pakeitę neigiamas nuostatas, padidinę Lietuvos gyventojų jautrumą įvairių socialinių grupių atžvilgiu, galėtume išvengti panašių teisinių situacijų“, – sako A. Skardžiuvinė.
2014 metais du vaikinai iš Kauno socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė savo bučinio nuotrauką. Įrašas greitai paplito internete, sulaukė daugiau nei 800 komentarų. Dalis komentatorių rašė, kad tiek jaunuoliai, tiek homoseksualūs asmenys apskritai turėtų būti atskiriami nuo visuomenės, naikinami ir kitaip žalojami. Netrūko ir asmens garbę bei orumą žeminančių įžeidimų. Lietuvos teisėsauga atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo. Pora kreipėsi į EŽTT ir bylą laimėjo.