SEB banko iškaba ant pastato. Santeri Viinamäki nuotr. / Wikimedia Commons
2020 birželio 17 d.
Kontrolierė įspėjo SEB grupės įmonę dėl žmogaus su negalia diskriminacijos

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad SEB įmonių grupei priklausančio banko administracija diskriminavo asmenį su klausos negalia. Įmonės „Skandinaviska Enskilda Banken AB“ Vilniaus filialas nepakvietė neprigirdinčios pareiškėjos į darbo pokalbį realiai neįvertinę, ar ji galėtų dirbti banko operacijų specialiste.

Tyrimą lygių galimybių kontrolierė pradėjo gavusi gyventojos skundą. Klausos negalią turinti pareiškėja, pamačiusi darbo skelbimą, išsiuntė savo gyvenimo aprašymą ir sulaukė elektroninio laiško, jog personalo skyriaus atstovai norėtų su ja susisiekti telefonu. Pareiškėja informavo, kad neprigirdi, todėl gali bendrauti el. paštu, SMS žinutėmis ar susitikus gyvai – ji skaito iš lūpų, kalba lietuviškai, angliškai gali komunikuoti raštu. Po kurio laiko ji gavo atsakymą, jog jos kandidatūra toliau nebus svarstoma, kadangi „nors daugiausiai darbo šioje pozicijoje yra su vidiniais bankiniais procesais, labai daug komunikuojame ir dirbame komandose“.   

„Skandinaviska Enskilda Banken AB“ atstovai neigė pažeidę pareiškėjos lygias teises, nes, jų teigimu, bankas neturėjo objektyvių galimybių pritaikyti šios pareigybės darbo sąlygų klausos negalią turinčiam asmeniui. Anot jų, žodinis komunikavimas su klientais priklauso ne nuo banko, o nuo klientų ir kitų asmenų pasirinkimo.

Banko operacijų specialistas(ė) (būtent į šias pareigas norėjo pretenduoti pareiškėja) dirba su vidinėmis banko sistemomis, analizuoja informaciją, tvarko SEB banko Švedijoje klientų vietinius mokėjimus, komunikuoja su kitais SEB grupės filialais ir bankais užsienyje. Ji(s) taip pat tobulina procesus bendradarbiaudamas su kitais komandos nariais. Norint užimti šias pareigas būtinos geros anglų kalbos žinios žodžiu ir raštu.

Į gyvą darbo pokalbį pareiškėja nebuvo pakviesta ir dėl karantino metu įvestų apribojimų. Banko atstovų teigimu, internetu ne visada pavyksta užtikrinti pokalbio vaizdo kokybę, tad susitikimas negalėjo įvykti nuotoliniu būdu.

Pagal Lygių galimybių įstatymą ir kitus tarptautinius Lietuvos teisinius įsipareigojimus, darbdavys privalo imtis priemonių, kad potencialiems darbuotojams su negalia būtų sudarytos tinkamos sąlygos dirbti. Ši pareiga yra platesnė, nei vien fizinės aplinkos prieinamumo užtikrinimas – tai ir atitinkamo darbo grafiko sudarymas, užduočių paskirstymas ir kita. Atsisakyti tinkamai pritaikyti sąlygas galima tik įsitikinus, kad toks darbo vietos ir sąlygų pritaikymas darbdaviui bus neproporcinga našta.

Susipažinusi su minėtos pareigybės aprašymu, A. Skardžiuvienė nustatė, jog didžioji dalis darbo yra atliekama kompiuteriu. Bankas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi būtinų priemonių išsiaiškinti, ar pareiškėja dėl savo negalios tikrai negalėtų atlikti pavestų funkcijų. Banko atstovai neįrodė, kad nežymus darbo funkcijų pakeitimas, individualizuotų sąlygų sudarymas būtų neįmanomas ar būtų per didelė našta.

„Pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti atrankoje ir pačiai paaiškinti, kaip galėtų atlikti paskirtas darbo funkcijas, papasakoti, kokių pakeitimų reikėtų. Bendrovė galėjo bent pabandyti pirmąjį pokalbį vykdyti naudojantis informacinėmis technologijomis – esama įvairių programų ir būdų nuotoliniams vaizdo susitikimams organizuoti. Tik pabandžius galima iš tikrųjų išsiaiškinti, ar įmanoma pritaikyti tiek darbo pokalbio, tiek būsimas sąlygas. Net nemėginti ir vadovautis išankstinėmis nuostatomis yra diskriminacinė praktika“, – sako lygių galimybių kontrolierė.

A. Skardžiuvienė įspėjo įmonę „Skandinaviska Enskilda Banken AB“ dėl padaryto pažeidimo.