lt
en
Naujienos

Kariuomenė ir lyčių lygybė: ką numato įstatymai?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kasmet sulaukia besikreipiančių asmenų klausimų, kodėl į kariuomenę privalomai šaukiami tik vyrai ir ar tai nėra diskriminacija lyties pagrindu. Tad kaip privalomoji karo tarnyba reglamentuojama teisiškai ir kaip Lietuvos kariuomenėje užtikrinamos moterų ir vyrų lygios galimybės?

Ar privaloma karo tarnyba tik vyrams nepažeidžia įstatymų?

Atsakymą į klausimą verta pradėti nuo to, kad piliečių teisė ir pareiga ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Joje taip pat nurodoma, kad piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą įstatymo numatyta tvarka. Turime Karo prievolės įstatymą, kuriuo remiantis Lietuvoje vykdomas šaukimas į privalomąją karo tarnybą.

Karo prievolės įstatyme pažymima, kad nuo karo prievolės atleidžiamos moterys, išskyrus savanores ir / ar moteris baigusias medicinos, slaugos ar akušerijos studijas aukštosiose mokyklose.

Gali kilti klausimas – ar tai nepažeidžia Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo? „Nors šis įstatymas draudžia bet kokią diskriminaciją dėl lyties, kai kalbama apie karo prievolės atlikimą yra taikoma išimtis, numatyta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Todėl skirtingai moterims ir vyrams nustatytos prievolės atlikti karo tarnybą teisiškai nėra laikomos diskriminacija“, – komentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits.

Tačiau Tarnyboje vis vien pasitaiko skundų dėl privalomojo šaukimo į kariuomenę, taikomo tik vyrams. Laima Vengalė-Dits pažymi, kad Tarnyba tokių skundų nagrinėti negali: „Pagal Lygių galimybių įstatymą, lygių galimybių kontrolierius neturi kompetencijos vertinti įstatymų nuostatų dėl atitikimo Konstituciniam lygybės principui – tokia teisė numatyta tik Konstituciniam Teismui. Dėl šios priežasties lygių galimybių kontrolierė netiria gaunamų skundų dėl skirtingai moterims ir vyrams nustatytos prievolės atlikti karo tarnybą“.

Medicinos specialybes baigusios moterys – kariuomenės rezervas

Karo prievolės įstatyme nustatyta, kad nuo karo prievolės atleidžiamos moterys, išskyrus savanores ir / ar moteris baigusias medicinos, slaugos ar akušerijos studijas aukštosiose mokyklose. Lietuvos kariuomenės atstovai paaiškina, kad tai reiškia, jog moterys baigusios medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas taikos metu nėra privalomai šaukiamos atlikti karo tarnybos, tačiau yra karo prievolininkės ir priskiriamos kariuomenės personalo rezervui. Paskelbus visuotinę mobilizaciją arba karo padėtį, Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai yra šaukiami atlikti karo tarnybą. Atsižvelgiant į karinių vienetų poreikį, atlikti karo tarnybos gali būti šaukiamos ir minėtas studijų programas baigusios moterys.

Kaip kariuomenėje užtikrinamos lygios galimybės?

Lietuvos kariuomenės atstovai teigia, kad pagal praėjusių metų duomenis Lietuvos kariuomenėje tarnauja 11,8 proc. moterų ir 88,2 proc. vyrų. Verta pastebėti, toks lyčių pasiskirstymas atitinka NATO šalių vidurkį (12 proc.). Tuo tarpu nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje atliekančios moterys kasmet sudaro vidutiniškai apie 3,5 proc.

„Lygios galimybės yra įtvirtintos įstatyme – tiek vyrai, tiek moterys gali savo noru ateiti tarnauti bet kuriuo iš tarnybos būdų. Vyrų ir moterų tarnyba skiriasi tik dvejais aspektais: pirma – Karo prievolės įstatymu prievolė numatyta tik vyrams, antra – karių fizinio parengtumo testuose numatyti fiziniai normatyvai moterims yra mažesni negu vyrams“, – rašoma Lietuvos kariuomenės atsakyme.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas teigia, kad Profesinės karo tarnybos kariams (tiek vyrams, tiek moterims) sudaromos tokios pačios sąlygos siekti aukštesnių pareigų (laipsnio), taip pat taikomi vienodi reikalavimai ir kriterijai sudarant tarnybos sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo ir kt. Taip pat teikiamos lengvatos nėščioms karėms, ar kariams, kurių sutuoktinės nėščios.

KAM pateiktoje informacijoje taip pat teigiama, kad karių tarnybą reglamentuojantys teisės aktai draudžia diskriminuoti, priekabiauti dėl lyties, seksualinės orientacijos, santuokinės ar šeiminės padėties, negalios, amžiaus, rasės, etninės priklausomybės, tautybės, religijos, tikėjimo, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų (civilių atveju – ir dėl priklausomybės politinėms partijoms ar visuomeninėms organizacijoms). Šių nuostatų nesilaikymas užtraukia ne tik moralinę, bet ir drausminę atsakomybę. Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenės drausmės statute nustatyta, kad karių atveju seksualinis priekabiavimas numato atsakomybę, kaip už šiurkštų drausmės pažeidimą. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

Esant etikos, drausmės ar kitiems teisės pažeidimams, kariai ir civiliai gali kreiptis į vadus, KAM Generalinę inspekciją, Lietuvos kariuomenės Karo policiją, kitas valstybines teisėsaugos institucijas. Generalinė inspekcija administruoja karštąją liniją, vyksta į dalinius, organizuoja susitikimus su nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais ir jų vadais (viršininkais), daro nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių anonimines apklausas ir kt. Pasak KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento, įgyvendinant darbotvarkės „Moterys, taika ir saugumas“ veiksmų 2020–2024 m. planą, kiekvienais metais Lietuvos kariuomenės karo psichologai dėsto paskaitas psichologinio smurto (patyčių, mobingo) darbo aplinkoje prevencijos klausimu. Krašto apsaugos sistemos darbuotojams ir kariams taip pat paruošti ir išplatinti informaciniai leidiniai apie psichologinio smurto darbe, seksualinio smurto prieš moteris karinio konflikto metu temomis.