Profesinės sąjungos procesija 1918 m. // Flickr.com nuotr.
Profesinės sąjungos procesija 1918 m. // Flickr.com nuotr.
2019 balandžio 4 d.
Ar priklausymas profesinei sąjungai pateisina geresnes darbo sąlygas?

Pastaraisiais mėnesiais lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sulaukė ne vieno paklausimo, ar priklausymas profesinei sąjungai gali būti pateisinama priežastis sukurti palankesnes darbo sąlygas jos nariams. Kontrolierės nuomone, darbuotojų teisės ir galimybės neturėtų būti ribojamos dėl jų asmeninių pasirinkimų, tačiau teisine prasme šis klausimas kur kas sudėtingesnis.

Priklausymas profesinėms sąjungoms ypač aktualus darbdaviams ir darbuotojams pasirašant kolektyvines sutartis. Jose kartais numatoma, kad profesinėms sąjungoms priklausantys darbuotojai gauna papildomas apmokamų atostogų dienas bei kitas garantijas. Profesinės sąjungos nariams sutikus, kad tokias pat sąlygas turėtų ir sąjungai nepriklausantys darbuotojai, visi įstaigos darbuotojai dirbtų vienodomis aplinkybėmis. Tačiau, jei sąjungos nariai lygioms sąlygoms nepritaria, atsiranda problema.

Priklausymas profesinei sąjungai (ar bet kuriai kitai asociacijai) nėra įtrauktas į Lygių galimybių įstatymu draudžiamos diskriminacijos pagrindų sąrašą. Tad, gavusi skundą dėl, pvz., nevienodų darbo sąlygų nustatymo asmenims, nepriklausantiems profesinei sąjungai, lygių galimybių kontrolierė negalėtų pradėti tyrimo dėl lygių galimybių pažeidimo.

Pagal Lygių galimybių įstatymą, draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, ir dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą. Vadinasi, tik esant diskriminavimo pagrindui, galimas tyrimas tik dėl veiksmų, kurie kliudytų tapti minėtų organizacijų (asociacijų) nariu arba dalyvauti minėtose organizacijose (asociacijose).

Ši problema pirmiausia turėtų būti sprendžiama darbovietės viduje vadovaujantis Darbo kodeksu (DK), apimančiu ir nediskriminavimo principus. Diskriminacija dėl priklausymo politinėms partijoms ir asociacijoms DK yra draudžiama.

Tačiau sudarant kolektyvines darbo sutartis DK numato galimybę nukrypti nuo darbo teisės normų, jei sutartimis pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Jei interesų nepavyksta suderinti tinkamai ir darbuotojai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms, atsiduria mažiau palankioje padėtyje, jie turėtų kreiptis į Darbo ginčo komisiją.