Pexels nuotr.
2020 vasario 6 d.
Apskaičiuotas lyčių atotrūkis: Lietuva – 9 vietomis žemiau, paskutinė iš Baltijos šalių

Lyčių padėtį matuojančiame pasaulio indekse Lietuva atsidūrė 9 pozicijomis žemiau negu pernai. Labiausiai šį indeksą sumažino devynis mėnesius be moterų ministrių dirbusi Vyriausybė.

Pagal ministrių procentą – paskutinė vieta

Lyčių padėtį 2019 metais vertinęs Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) tą darė jau keturioliktus metus iš eilės. Kaip įprastai lyčių situacija buvo matuojama šiose 4-iose srityse:

 

  • Ekonominio aktyvumo ir galimybių;
  • Švietimo prieinamumo;
  • Sveikatos ir išgyvenimo;
  • Politinio įgalinimo.

Šįkart Lietuva užėmė 33 vietą tarp 153 pasaulio valstybių, nors prieš metus buvome 24-ieji. Didžiausią įtaką tam padarė lyčių lygybės sumažėjimas politinio įgalinimo srityje. Ši sritis vertinama pagal 3 rodiklius: Seimo narių moterų procentą, Vyriausybės narių moterų procentą ir tai, kiek metų (per paskutiniuosius 50 metų) valstybei yra vadovavusi prezidentė moteris.

Moterų procentas tarp Seimo narių per paskutiniuosius metus nepakito, o paskutinysis Prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo pusmetis politinio įgalinimo rodiklį padidino. Deja, labiausiai jį sumažino 9 mėnesius trukęs laikotarpis, kurio metu ministrų kabinete dirbo vien tik vyrai.

Šį rezultatą WEF ekspertai įvertino 0 taškų ir šio rodiklio atžvilgiu suteikė mums 145 vietą. Ja dalinamės kartu su kitomis 8 valstybėmis: Iraku, Belizu, Brunėjumi, Papua Naująja Gvinėja, Azerbaidžanu, Saudo Arabija, Tailandu ir Vanuatu.

Kitų pasaulio valstybių kontekste Lietuvai geriausiai sekasi ekonominio aktyvumo ir galimybių srityje, kuri vertinama atsižvelgiant į lyčių užimtumą darbo rinkoje, atlyginimų ir pajamų lygybę, aukštos kvalifikacijos darbuotojų moterų ir vadovių procentus. Šioje srityje Lietuva užima 13 vietą. O švietimo ir sveikatos srityse šalis yra netoli visiškos lyčių lygybės užtikrinimo.

 

 
LIETUVOS PROGRESAS 2006-2019 M.

  • Aukščiausiai indekse Lietuva buvo pakilusi prieš 12 metų – 2007-aisias, kai užėmė 14 vietą tarp 128 valstybių. Panašiu indeksu šalis buvo įvertinta ir po metų, tačiau tuomet nukritome į 23 vietą, nes kitos valstybės per metus pasistūmėjo į priekį gerokai toliau.
  • Lietuvos indekso taškai per 14 metų daugmaž nuosekliai augo, tačiau progresas – itin minimalus. Jeigu indekso taškus vertintume dešimtbalėje sistemoje, tai Lietuvos balai padidėjo nuo 7,08 iki 7,45. Progresas – vos 0,4 balo.
  • Palyginus su šiuo metu pirmoje vietoje pasaulio indekse esančia Islandija, ji gali didžiuotis pradėjusi nuo 7,8 balo ir pasiekusi 8,8. Prabėgus 14 metų, Lietuva nėra pasiekusi tos padėties, kuri buvo Islandijoje 2006 m.
  • Vertinant šalies padėtį Baltijos valstybių atžvilgiu, 2019 metais Lietuvą aplenkė tiek Latvija, tiek Estija. Kaimyninė Latvija išsiskyrė tuo, kad užėmė pirmąją vietą Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione. Ankstesniais metais ji buvo antroji, o 2008 metais Latvija buvo atsidūrusi net 10 vietoje pasaulyje. Šiuo metu ji užima 11-ąją. Latvija lyčių lygybės požiūriu Lietuvą lenkia jau ne pirmą kartą, tačiau Lietuva šiame indekse savo kaimynės nebuvo aplenkusi nė karto.
  • Pasaulio valstybių kontekste pasistūmėjome į aukštesnę poziciją negu 2006 metais tik ekonominio aktyvumo ir galimybių srityje. Prieš 14 metų pagal šį rodiklį buvome 15-ieji pasaulyje, o dabar – 13-ieji. Geriausiai Lietuvai sekasi užimtumo srityje: moterų ir vyrų užimtumas darbo rinkoje labai panašus (atotrūkis – tik 2,3 proc.).

 Du indekso skaičiavimo principai

1) Kitaip nei ES Lyčių lygybės indekso atveju, WEF nevertina bendros padėties (pvz., aukštojo mokslo prieinamumo šalyje), o tik tai, kiek moterų situacija ir galimybės skiriasi nuo vyrų (pvz., kiek moterų, lyginant su vyrais, įstoja studijuoti aukštojo mokslo įstaigose). Turtingose valstybėse aukštasis mokslas bus prieinamas daug platesnei visuomenės daliai, tačiau ten vis tiek gali išlikti lyčių atotrūkis. Nepasiturinčiose šalyse – atvirkščiai, aukštasis mokslas nebus taip plačiai pasiekiamas, tačiau tai nereiškia, kad lyčių santykis ten būtinai bus problemiškas. Tad indeksui galiausiai nesvarbu, kokio išsivystymo lygio yra viena ar kita šalis, svarbiausia – kiek lyčių nelygybės ten vis dar galima pastebėti.

2) Skaičiuojant indeksą, balai suteikiami už tai, kiek moterų padėtis skirtingose srityse priartėja prie vyrų padėties. Jei moterų padėtis ne tik susilygina, bet ir tampa geresnė nei vyrų (pvz., moterų aukštojo mokslo įstaigose atsiranda daugiau negu vyrų), valstybės už tai nėra nei baudžiamos, nei apdovanojamos. Papildomi neigiami ar teigiami taškai paprasčiausiai nėra skaičiuojami. Indekso autoriai teigia besivadovaujantys lyčių lygybės, o ne moterų įgalinimo principu. Todėl valstybė, kurioje moterų padėtis vienoje ar kitoje srityje yra geresnė nei vyrų, ir valstybė, kurioje lyčių lygybė yra matematiškai tiksli, bus įvertinta vienodu balu.