2020 vasario 6 d.
Lyčių padėtį matuojančiame pasaulio indekse Lietuva atsidūrė 9 pozicijomis žemiau negu pernai. Labiausiai šį indeksą sumažino devynis mėnesius be moterų ministrių dirbusi Vyriausybė.
Pagal ministrių procentą – paskutinė vieta
Lyčių padėtį 2019 metais vertinęs Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) tą darė jau keturioliktus metus iš eilės. Kaip įprastai lyčių situacija buvo matuojama šiose 4-iose srityse:
- Ekonominio aktyvumo ir galimybių;
- Švietimo prieinamumo;
- Sveikatos ir išgyvenimo;
- Politinio įgalinimo.
Šįkart Lietuva užėmė 33 vietą tarp 153 pasaulio valstybių, nors prieš metus buvome 24-ieji. Didžiausią įtaką tam padarė lyčių lygybės sumažėjimas politinio įgalinimo srityje. Ši sritis vertinama pagal 3 rodiklius: Seimo narių moterų procentą, Vyriausybės narių moterų procentą ir tai, kiek metų (per paskutiniuosius 50 metų) valstybei yra vadovavusi prezidentė moteris.
Moterų procentas tarp Seimo narių per paskutiniuosius metus nepakito, o paskutinysis Prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo pusmetis politinio įgalinimo rodiklį padidino. Deja, labiausiai jį sumažino 9 mėnesius trukęs laikotarpis, kurio metu ministrų kabinete dirbo vien tik vyrai.
Šį rezultatą WEF ekspertai įvertino 0 taškų ir šio rodiklio atžvilgiu suteikė mums 145 vietą. Ja dalinamės kartu su kitomis 8 valstybėmis: Iraku, Belizu, Brunėjumi, Papua Naująja Gvinėja, Azerbaidžanu, Saudo Arabija, Tailandu ir Vanuatu.
Kitų pasaulio valstybių kontekste Lietuvai geriausiai sekasi ekonominio aktyvumo ir galimybių srityje, kuri vertinama atsižvelgiant į lyčių užimtumą darbo rinkoje, atlyginimų ir pajamų lygybę, aukštos kvalifikacijos darbuotojų moterų ir vadovių procentus. Šioje srityje Lietuva užima 13 vietą. O švietimo ir sveikatos srityse šalis yra netoli visiškos lyčių lygybės užtikrinimo.
|
Du indekso skaičiavimo principai
1) Kitaip nei ES Lyčių lygybės indekso atveju, WEF nevertina bendros padėties (pvz., aukštojo mokslo prieinamumo šalyje), o tik tai, kiek moterų situacija ir galimybės skiriasi nuo vyrų (pvz., kiek moterų, lyginant su vyrais, įstoja studijuoti aukštojo mokslo įstaigose). Turtingose valstybėse aukštasis mokslas bus prieinamas daug platesnei visuomenės daliai, tačiau ten vis tiek gali išlikti lyčių atotrūkis. Nepasiturinčiose šalyse – atvirkščiai, aukštasis mokslas nebus taip plačiai pasiekiamas, tačiau tai nereiškia, kad lyčių santykis ten būtinai bus problemiškas. Tad indeksui galiausiai nesvarbu, kokio išsivystymo lygio yra viena ar kita šalis, svarbiausia – kiek lyčių nelygybės ten vis dar galima pastebėti.
2) Skaičiuojant indeksą, balai suteikiami už tai, kiek moterų padėtis skirtingose srityse priartėja prie vyrų padėties. Jei moterų padėtis ne tik susilygina, bet ir tampa geresnė nei vyrų (pvz., moterų aukštojo mokslo įstaigose atsiranda daugiau negu vyrų), valstybės už tai nėra nei baudžiamos, nei apdovanojamos. Papildomi neigiami ar teigiami taškai paprasčiausiai nėra skaičiuojami. Indekso autoriai teigia besivadovaujantys lyčių lygybės, o ne moterų įgalinimo principu. Todėl valstybė, kurioje moterų padėtis vienoje ar kitoje srityje yra geresnė nei vyrų, ir valstybė, kurioje lyčių lygybė yra matematiškai tiksli, bus įvertinta vienodu balu.