lt
en
Naujienos

Lyčiai jautri politika: kodėl teisinis neutralumas dar nereiškia lygybės?

Autorė: Izabelė Švaraitė

Viešojoje erdvėje vos prabilus apie lyčių lygybę, priešiškai nusiteikusi auditorijos dalis pradeda bumbėti, triukšmingai muistytis, o dažnai ir atvirai priekaištauti teigdama, kad moterys ir vyrai niekada nebus vienodi. Taip, nebus. Ir tai yra svarbi lyčių lygybės politikos dalis: vienodos galimybės, sudarytos atsižvelgiant į žmonių skirtumus. Ir nors kai kam tokia koncepcija vis dar atrodo nauja, lyties aspekto integravimo strategija pasaulyje vadovaujamasi daugiau nei du dešimtmečius.

Neutralumas negarantuoja lygybės

Lyties aspekto integravimo strategija (angl. Gender Mainstreaming), pradėta taikyti Švedijoje, 1995 metais buvo pristatyta Pekine, Jungtinių Tautų Pasaulinėje moterų konferencijoje. Paprastai tariant, tai – politika, vykdoma atsižvelgiant į vienokio ar kitokio sprendimo įtaką moterims ir vyrams. Ilgokai manyta, kad neutraliai formuojami uždaviniai ir priemonės užtikrins lyčių lygybę, tačiau tokia nuostata nedavė rezultatų – teisinis įtvirtinimas negarantuoja realių pokyčių kasdieniame žmonių gyvenime.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas, lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas teigia, kad neutralūs įstatymai ir strateginiai planai skirtingas socialines grupes veikia nevienodai: „Labai daug kas priklauso nuo įvairių žmonių savybių. Vienokios ar kitokios įstatymo nuostatos, politikos kryptys moteris ir vyrus palies skirtingai. Valdžios atstovams dažnai sunku tai suprasti, kadangi į įstatymo raidę mes linkę žiūrėti kaip į totalią galią, kuriai visi paklūsta taip pat.“

Kaip pavyzdį D. Paulauskas pateikė mokesčių politiką. Jeigu sistema suformuota taip, kad ji palankesnė didelėms įmonėms, iš jos labiau pelnysis vyrai. „Stambiajame versle dominuoja vyrai, moterys dažniau renkasi smulkaus ir vidutinio verslo sektorių“, – pastebi jis. Įvairiose srityse moterų ir vyrų proporcija dažnai nebūna apylygė, tad skirstant biudžetines lėšas, formuojant efektyvias sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės bei ekonominės gerovės ir kitas viešąsias paslaugas būtina į tai atsižvelgti.

Mokslininkės Ona Gražina Rakauskienė ir Vaida Lisauskaitė pateikia ir kitokį pavyzdį, kuriuo leidinyje „Lyčių aspekto integravimas į biudžetą“ atkreipė dėmesį ir į neapmokamą moterų darbą. Jei valdžia nutartų riboti kokių nors paslaugų teikimą, tarkim, mažinti pacientų gydymo laiką ligoninėse arba sunkintų institucinės senyvo amžiaus žmonių priežiūros galimybes, ši našta tektų šeimos nariams. Tikėtina, tai būtų moterys, kurioms už sugaištą laiką niekas nemokėtų, nors jų užimtumas ir padidėtų. 

Metodas ir jo nauda

Europos Taryba pabrėžia teigiamas lyties aspekto integravimo pasekmes. Visų pirma, tokia strategija į politikos formavimo centrą iškelia žmogų ir jo poreikius. Antra, įtraukiant moteris ir vyrus efektyviau panaudojami žmogiškieji ištekliai. Trečia, ši politika vykdoma atsižvelgiant į moterų ir vyrų įvairovę, lemia lyčių (ne)lygybės klausimo matomumą visuomenėje.

Esama įvairių būdų, kaip integruoti lyties aspektą į vykdomą politiką. Viena iš paprasčiausių priemonių, išskirtų Lygių galimybių plėtros centro išleistame „Lyčių lygybės vadove savivaldos institucijoms“, yra vadinamasis „3R“ metodas. Vadovaujantis juo, kaupiama informacija, kuri, ją apdorojus, pritaikoma sistemingai integruojant lyties aspektą į konkrečią veiklą.

Metodo pavadinimas nukreipia į tris jį apibrėžiančias sąvokas: R1 – reprezentacija (atstovavimas), R2 – resursai (ištekliai), R3 – reali situacija (esama padėtis). Taip siekiama atsakyti į klausimą, „Kas, ką ir kokiomis sąlygomis gauna?“ Pirmajame etape privaloma nustatyti, kas organizacijoje priima sprendimus, kas juos vykdo bei kas yra naudos gavėjai (kaip šiuose segmentuose pasiskirsto moterys ir vyrai). Antrajame aiškinamasi, kaip ištekliai – pinigai, laikas, žinios ir informacija, erdvė ir kt. – yra paskirstytimoterims ir vyrams. Trečiajame domimasi, kokios normos ir sąlygos sudaromos kiekvienai iš lyčių. Analizę atliekantys asmenys turėtų užduoti keletą esminių klausimų: „Ar surinkti kiekybiniai duomenys rodo kokias nors moterų ir vyrų padėties tendencijas ir ar jos neprieštarauja lyčių lygybės tikslams?“, „Kokios yra lyčių nelygybės priežastys?“, „Kokios normos, vertybės ir stereotipai lemia skirtingą moterų ir vyrų vertinimą?“ Dažnai pridedama ir ketvirtoji dimensija – realizacija (R4), kuri apibrėžia įgyvendinamus pokyčius.

Taikymas Lietuvoje

Lyties aspekto integravimas Švedijos savivaldoje yra įprasta praktika, o Lietuvoje, nors iki visuotinio jo paplitimo dar toli, pozityvių pavyzdžių galima rasti. Maždaug prieš dešimtmetį Ukmergėje tirta, ar darbo neturinčioms moterims ir vyrams buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti profesinio mokymo programose. Tyrėjai surinko statistiką apie tai, kiek žmonių buvo įregistruoti darbo biržoje bei kiek iš jų dalyvavo minėtose programose. Susisteminus duomenis, paaiškėjo, kad programose dalyvavo daugiau moterų, jų mokymai truko ilgiau, tačiau lėšų vienai moteriai apmokyti panaudota mažiau. Be to, jų galimybės įsidarbinti buvo net penktadaliu mažesnės nei vyrų. Toks rezultatas sietas su vis dar paplitusiu profesijų skirstymu į moteriškas ir vyriškas, sunkumais moterims išvykti į kitą miestą įgyti profesiją (joms stereotipiškai priskiriama rūpinimosi vaikais ir namais funkcija).

Panašiu metu Ukmergėje „3R“ modelis buvo pritaikytas ir tiriant širdies bei kraujagyslių ligų profilaktinių programų efektyvumą. Išanalizavus statistiką, paaiškėjo, kad vyrai nuo šių sutrikimų miršta neproporcingai dažniau, tačiau pasirinktos prevencinės priemonės – seminarai, paskaitos, platinami informaciniai leidiniai bei atliekami tyrimai – pasiekė daugiau moterų nei vyrų. Stereotipiškai: vyrams ir berniukams privalu būti stipriems, o rūpintis savo sveikata yra „nevyriška“, tad ši bendruomenės dalis prevencinėse programose dalyvavo vangiau. Išvada paprasta – lėšos investuotos neefektyviai.

Pasak D. Paulausko, lyties aspekto integravimas į sveikatos sistemą padėtų pakeisti prastą vyrų padėtį. Ne paslaptis, kad vyrai Lietuvoje vidutiniškai gyvena trumpiau nei moterys, jie dažniau žudosi, rizikuoja savo bei aplinkinių gerove. „Jeigu įvestume lyties aspektą į sveikatos sektorių ir išsiaiškintume, kodėl vyrai atsiduria mažiau palankesnėje padėtyje, galėtume identifikuoti, kokie sprendimai padėtų tai pakeisti“, – įsitikinęs lyčių lygybės ekspertas.

Lyčių lygybė XXI amžiaus Lietuvoje neturėtų būti abstrakcija, apie kurią daug kalbama, bet dėl kurios nieko nedaroma – ji privalo tapti strateginiu tikslu, kurio siekiama konkrečiomis, į žmonių kasdienybę orientuotomis priemonėmis. Apibendrindamas D. Paulauskas išskiria tris sėkmingo lyties aspekto integravimo sąlygas. Tai – kokybiška situacijos analizė ir realių problemų nustatymas; lyčių nelygybės problemos įsisąmoninimas ir žmonių motyvacija esamą padėtį keisti; piniginės investicijos į pokyčius bei nuolatinį žinių atnaujinimą.

 

Publikacija parengta įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija.

 

Agneta Skardžiuvienė

Lygių galimybių kontrolierė

Kontrolierės darbotvarkė        CV

E-skundas

Klauskite

Sprendimų vykdymo stebėsena

D.U.K.

Lyčių lygybės liniuotė