lt
en
Naujienos

Martynas Levickis: „Nelygybė mus supa kasdien“

Autorius: Karolis Vyšniauskas

Ką tik iš turo Kinijoje grįžęs Martynas Levickis patvirtino dalyvausiantis 2017-ųjų metų Nacionaliniuose lygybės apdovanojimuose. „Man garbė prisidėti prie tokio renginio“, – sako garsiausias šiandienos Lietuvos akordeonistas. Kovo 29-ąją Valdovų Rūmuose vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje jis svečius pasveikins muzikiniu kūriniu.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo rengiami Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai šiemet vyks jau ketvirtus metus. Renginyje bus pagerbti žmogaus teisių srityje pasižymėję žmonės, 2016-aisiais savo pavyzdžiu ir darbais prisidėję prie atviros ir darnios Lietuvos visuomenės kūrimo. Šiais metais prie apdovanojimų organizavimo taip pat prisijungė ir Norvegijos karalystės ambasada Lietuvoje.

Priežastis, kodėl M. Levickis sutiko dalyvauti renginyje, paprasta: jo manymu, lygybės tema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vis dar yra be galo aktuali.

„Dar praėjusią savaitę lenkų europarlamentaras rėžė šlykščią kalbą apie tai, kodėl moterys turėtų uždirbti mažiau. Buvo tikrai nesmagu klausytis“, – prisiminė muzikantas, komentuodamas internete plačiai kritikuotas lenkų europarlamentaro Januszo Korwinas-Mikke mintis.

„Tiesą pasakius, man yra didžiulė nuostaba, kad tokios pasaulėžiūros žmonės vis dar patenka į postus, lemiančius kiekvieno mūsų gyvenimus. Turėtume į tai kreipti daug daugiau dėmesio, jei norime gyventi sveikoje visuomenėje. Lygybės apdovanojimai yra puiki proga dėmesį atkreipti“, – įsitikinęs M. Levickis, už savo pasirodymą apdovanojimuose neprašantis jokio honoraro.

Levickio pasirodymą, kaip ir visą apdovanojimų ceremoniją bus galima pamatyti ir per televizoriaus ekraną – renginį tiesiogiai transliuos „LRT Kultūros“ kanalas.

Buvo nuvertintas dėl savo atliekamos muzikos

26-erių M. Levickis neprisimena diskriminacijos atvejų, kuriuos galėjo patirti vaikystėje ar paauglystėje. Tačiau muzikantas teigia buvęs „nurašytas“ dėl savo pasirinktos muzikos krypties.

„Keletas momentų yra išlikę atmintyje kuomet, dėl savo pasirinkto instrumento, būdavau atmestas programose gauti rėmimui ar koncertinėms galimybėms. Tie fondai ar institucijos šiandien dėl tokių sprendimų apgailestauja, tačiau tuomet dėl to buvo liūdna man“, – sako muzikantas, kurio debiutinis albumas „Martynas“, išleistas prestižinėje leidykloje „Decca“, užėmė pirmąją vietą Jungtinės Karalystės klasikinės muzikos tope.

Meksikoje, Pietų Korėjoje, Ispanijoje ir daugelyje kitų šalių grojęs M. Levickis taip pat yra įkūręs savo orkestrą, Lietuvoje rengia akordeono muzikos savaitę. Jam pavyko lig tol užmirštą, dažnai tik su specifine liaudies muzika asocijuotą akordeoną vėl padaryti patraukliu plačiosios visuomenės akyse.

 

Martynas Levickis atlieka kūrinį „Hungarian Dance No.5“

„Bendru požiūriu, nelygybės atvejai mus supa kasdien“, – tęsia M. Levickis. „Mūsų visuomenė Lietuvoje vis dar yra auganti, tobulėjanti, savo identitetų beieškanti. Proveržiui į europietišką požiūrį, empatiją ir lygybės puoselėjimą trukdo nemažai faktorių: silpni ir senamadiški politikai, žmonių uždarumas, provincialumas, ksenofobija, homofobija.“

Muzikantas pastebi, kad siekiant lygybės svarbu ir tie faktoriai, kuriuos ne visada galima tiesiogiai susieti su lygybės tema. „Egzistuoja konkretesnių sunkumų, kuriuos aš matau kaip kliūtis individui pasijausti laisvu ir modernias vertybes atstovaujančiu žmogumi, o galiausiai – savo gražios valstybės piliečiu“, – kalba Martynas.

Ir paaiškina: „Juk Lietuva tapusi laisva suteikė žmonėms laisves rinktis kaip gyventi. Tačiau, deja, su tomis laisvėmis į vieną paketą net iki šiol nepatenka rūpinimasis žmogaus gerove. Dažnai tai yra primetama pačiam žmogui, su kuo dalinai būtų galima sutikti. Tačiau žmogus, deja, neišklos naujų tiesių šaligatvių, neužlopys duobių, neapšvies perėjų, neįrengs neįgaliesiems pritaikytos infrastruktūros. Tai turi atlikti bendrija, savivalda, valstybė. Ir ko gero tai neturi didelio tiesioginio ryšio su lygybe, tačiau tai žmogui neleidžia pasijausti bendruomenės nariu, kiekvienas lieka sau. Gaila, kad iki šiol aplinkui matau daugiau draudimų ir grūmojimų pirštu, bet tikrai dar nepakankamai padrąsinimų, paskatinimų ar tiesiog patogumų žmogui ir jo gerovei.“

Lietuvos muzikantams lygybės tema – artima

Lietuvos muzikos scenoje lygybės tema nedažnai atsiranda dėmesio centre, tačiau yra grupių ir muzikantų, kurie nuosekliai lygybės idėjas palaiko. Viena jų yra gavusi ir Nacionalinį lygybės ir įvairovės apdovanojimą – tai grupė „SKAMP“, apdovanota 2013-aisiais už savo atvirumą multikultūriškumui.

Iš pop scenos lygybės tema nuolat pasisako ir dainininkas Vaidas Baumila, tapęs vienu iš smurto prieš moteris kampanijos ,,White Ribbon“ ambasadorių. Kartu su Monika Linkyte į savo pasirodymą „Eurovizijoje“ jie įtraukė ir vienalyčių porų bučinį – tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvos atstovų pasirodymas „Eurovizijoje“ atkreipė dėmesį į ypač ryškią šio konkurso LGBT teisių pusę.

Elektroninės muzikos bendruomenėje Vilniaus klubas „Opium“ kasmet rengia Tolerancijos dienos renginį, Vilniuje kuriantis elektroninės muzikos prodiuseris „Boyfriend“ bendradarbiauja su vienu iš šiandieninės queer repo scenos veidų, ir Lietuvoje koncertavusiu amerikiečiu „Zebra Katz“. Tai – tik keletas ryškesnių pavyzdžių.

90-aisiais Lietuvoje ryškiausias lygybės projektas buvo „Paramos“ koncertai, kuriuose dalyvavo svarbiausi to meto Lietuvos muzikantai: Andrius Mamontovas, grupės „Lemon Joy“, „Empti“, taip pat ir „Skamp“. Į pirmąjį koncertą Vingio parke 1996 m. susirinko 50 tūkst. žmonių, jie surinko 50 tūkst. litų, kurie buvo skirti globos namuose gyvenantiems vaikams. Už klausytojų paaukotus pinigus vaikams buvo nupirkta muzikos instrumentų, knygų ir kitų priemonių skatinančių jų kūrybiškumą.

„Paramos“ koncertams sukurta Andriaus Mamontovo daina „Būkim draugais“ lig šiol yra viena publikos mylimiausių jo solinės karjeros dainų.

 

Andrius Mamontovas – „Būkim draugais“

Pasaulio muzikantai – už lygybę nuo 60-ųjų

Tarptautinėje scenoje dainos, skatinančios lygybę ir toleranciją, turi gilias šaknis dar nuo 7-ajame dešimtmetyje JAV gimusio hipių judėjimo. Dainose muzikantai solidarizuojasi su už savo teises kovojančiais skirtingais visuomenės sluoksniais: juodaodžiais, skurdžiau gyvenančiais, moterimis. Tokios dainos kaip Marvino Gaye'o „What's Going On“, Samo Cooke'o „A Change is Gonna Come“ ar Arethos Franklin „Respect“ tapę lygybės dainų klasika.

Lygybės žinutę nešančios dainos kuriamos ir šiandien, net jeigu jos tokios neatrodo iš pirmos perklausos. Pavyzdžiui, Lady Gaga hitas „Born This Way“ kalba apie meilę sau, tokiam koks esi – ši daina greitai tapo vienu LGBT bendruomenės himnų. Dainininkės Solange naujasis kūrinys „Don't Touch My Hair“ kalba apie jos, kaip juodaodės moters, patirtis šiandienos Amerikoje.

„The Beatles“ parašyti dainą „Blackbird“ taip pat įkvėpė juodaodžių kova už pilietines teises. „You were only waiting for this moment to be free“ – „Tu tik laukei šios akimirkos, kad būtum laisvas“, – dainuoja Paulas McCartney viename gražiausių „The Beatles“ kūrinių.

 

Paul McCartney gyvai atlieka „The Beatles“ kūrinį „Blackbird“.

Agneta Skardžiuvienė

Lygių galimybių kontrolierė

Kontrolierės darbotvarkė        CV

E-skundas

Klauskite

D.U.K.

Atmintinė darbdaviams