lt
en
Naujienos

Leonidas Donskis ir kova už žmogaus teises pasaulyje

Autorė: Inga Janiulytė

Filosofas, socialinių mokslų daktaras a. a. Leonidas Donskis, visą gyvenimą palaikė ryšius su Rytų ir Centrinės Europos disidentais, būdamas Europos Parlamento nariu susipažino ir bendravo su žmogaus teisių aktyvistais iš įvairiausių pasaulio kraštų. Jų drąsa ir užsidegimas, kaip sako buvusi L. Donskio patarėja Europos Parlamente (EP) Simona Lipštaitė, įžiebdavo ugnelę ir jame.

Šiuo metu Londone gyvenanti S. Lipštaitė prisijungė prie L. Donskio komandos 2010-aisias, baigusi Europos Sąjungos tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro studijas Briugėje. „Leonidui žmogaus teisės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje buvo kertinė tema. Jis dirbo savęs negailėdamas, tai tikrai buvo jo amplua“, – sako ji.

2009–2014 m. EP L. Donskis koordinavo trečios pagal dydį Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) frakcijos visą žmogaus teisių politiką ir rengė svarbiausią EP dokumentą žmogaus teisių srityje –  metinį EP pranešimą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje, kuriame atkreipė dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir pateikė rekomendacijas, kaip siekti efektyvesnių rezultatų šioje prioritetinėje ES politikos srityje.

Šiame pranešime pirmąkart buvo įtvirtinta tezė, jog ES turi sukurti specialiojo įgaliotinio Tibeto klausimais pareigybę. S. Lipštaitė sako, kad vertėtų paminėti ir kitą konkretų pasiekimą: aktyviai tuo klausimu visą kadenciją dirbant L. Donskiui pavyko įtraukti neliečiamųjų bei kastinės diskriminacijos tematiką į ES darbotvarkę, svarbiausius žmogaus teisių dokumentus, rezoliucijas, nors prieš tai ta tema nebuvo plačiai diskutuojama. „Manau, svarbu didžiuotis, kad lietuvis parlamentaras atliko tokius reikšmingus darbus“, – sako buvusi L. Donskio patarėja.

Telkėsi į Vidurio Aziją

Donskis, kaip ALDE politikos žmogaus teisių srityje koordinatorius, stengėsi skirti laiko visiems į jį besikreipiantiems žmogaus teisių aktyvistams, tačiau, kaip ir visi parlamentarai, turėjo kuruojamą sritį. „Nuo kadencijos pradžios strategija buvo šiek tiek daugiau dėmesio kreipti į buvusias Sovietų Sąjungos erdves: Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir Vidurio Aziją. Pastaroji nebuvo prioritetinė kitų parlamentarų darbuose“, – prisimena S. Lipštaitė.

2012-aisiais L. Donskis  Strasbūre susipažino su Kazachstano žurnalistu ir vienu iš opozicinės politinės partijos „Alga!“ įkūrėju Vladimiru Kozlovu. Pasak S. Lipštaitės, V. Kozlovo užsidegimas ir atvirumas L. Donskiui paliko didžiulį įspūdį: V. Kozlovas EP sakė kalbą apie naftininkų streiką Žanaozeno mieste, kai policininkai nušovė daugiau nei 12 streikuotojų. Netrukus po to, kai grįžo iš Strasbūro į Kazachstaną, V. Kozlovas buvo suimtas už tai, kad padėjo naftininkams organizuoti streiką (jiems įsikūrus miesto centrinėje aikštėje, aprūpino juos vandeniu ir palapinėmis, mokė vykdyti taikų protestą) ir nuteistas 7,5 metų kalėjimo bausme.

  1. Donskį šokiravo, kad žmogus, su kuriuo kalbėjosi prieš kelias dienas, yra sodinamas į kalėjimą už tai, kad bandė ginti žmogaus teises savo šalyje. „Tokie dalykai jame įžiebdavo ugnelę, kurią nukreipdavo produktyvia linkme. L. Donskis stengdavosi daryti viską, kad padėtų tokiems žmonėms kaip V. Kozlovas.“

Mes rašėme laiškus Kazachstano valdžiai, prašėme pagerinti V. Kozlovo kalinimo sąlygas, perkelti arčiau namų, kuriuose gyveno žmona. 2016 metų rugpjūtį V. Kozlovas buvo paleistas. „Leonidą ši žinia labai nudžiugino, tai nutiko likus mėnesiui  iki jo mirties. Džiaugiuosi, kad L. Donskis spėjo šitai pamatyti“, – pasakoja S. Lipštaitė.

„Jis statė tiltus ir tai mokė daryti kitus“

Kozlovo išlaisvinimo kampaniją L. Donskis vykdė su žmogaus teisių apsauga Vidurio Azijoje ir kitose posovietinės šalyse besirūpinančia nevyriausybine organizacija „Open Dialog Foundation“. Jos prezidentė Liudmila Kozlovska pasakoja: „Ne visi parlamentarai supranta, kad jų laiškai gali išsaugoti gyvybę. L. Donskis tai puikiai suprato. Jis suvokė, kad jo laiškas kitam EP nariui, Europos Komisijai yra žingsnis, vedantis į išlaisvinimą ar kieno nors gyvybės išsaugojimą. Dėl jo laiškų, reguliarių susitikimų, pagalbos dirbant EP sugebėjome suteikti medicininę pagalbą V. Kozlovui, sustabdyti jo izoliaciją ir galiausiai jį išlaisvinti. Nesumeluosiu L. Donskį pavadinusi šios kampanijos lyderiu.“

Kozlovska su L. Donskiu susipažino 2010-aisiais, kai, dar būdama doktorantė, lankėsi EP: „Mane nustebino jo atvirumas ir noras susipažinti su žmogaus teisių problema Kazachstane ir Vidurio Azijoje, kadangi kitoms šalims ir daugeliui EP narių tai nebuvo įdomi tema. L. Donskis buvo pirmas asmuo Europos Parlamente, susitikęs su Kazachstano opozicija ir žurnalistais, pasidalinęs savo patirtimi apie kovą už žodžio laisvę ir žmonių teises sovietų laikais.

Kai įkūriau „Open Dialog Foundation“, jis davė daug patarimų. Jo strategiją – statyti kuo daugiau tiltų ir siekti kuo daugiau apimančio įvairių Europos šalių parlamentarų, diplomatų, nevyriausybinių organizacijų, žurnalistų spaudimo žmogaus teises pažeidžiančiai šaliai – iki šiol savo darbe sėkmingai taikau“, – pasakoja ji.

Uždegdavo aktyvistai

Donskis taip pat bendravo su aktyvistais iš Kubos, Tibeto, Rusijos ir kitų šalių, stengėsi kaip įmanoma geriau išnaudoti savo rankose turimą EP „švelniąją jėgą“ (angl. soft power). Pasak S. Lipštaitės, kiekvieną kartą, kai nepasisekdavo, arba kai ko nors nepaleisdavo iš kalėjimo ar suimdavo, svarbiausia būdavo nenusiminti ir dirbti toliau, nes žmogaus teisių srityje pasiekimai ateina labai labai pamažu.

„Manėme, kad mūsų sunkus darbas ir nusivylimai buvo absoliučiai nesulyginami su tuo, ką patyrė mūsų sutikti disidentai, ir kaip su jais elgėsi valdžia: kankinti, kalėję, badavę. Vis tik su jais visais pabendravus išlikdavo paprastų, šiltų, betarpiškai bendraujančių žmonių įspūdis. Mus labai įkvėpė jų dvasia“, – sako S. Lipštaitė.

Pats L. Donskis, baigęs kadenciją EP, rašė: „Viliuosi, kad bus kas prisimins, kad buvo čia kolega iš Lietuvos, kuris neapsiribojo savo šalies ir regiono interesais, bet galvojo apie žmogaus orumą, laisvę ir teises visame pasaulyje.“

Tiek savo veikloje, tiek tekstuose filosofas tęsė žmogaus teisių temą, nepaliaujamai siekė sugriauti mitą, jog žmogaus teisės yra išskirtinai Vakarų išradimas ir kontrolės įrankis. Tai, kad žmogaus teisės įsitvirtino pasaulio politikoje, pabrėžė jis, buvo didžiulis XX a. Rytų Europos (visų pirma, Rusijos ir Ukrainos) bei Kinijos disidentų veiklos nuopelnas. „Kaip subtiliai pastebėjo Michaelis Ignatieffas, žmogaus teisių diskursas tapo įmanomas dėl Rytų drąsos ir Vakarų organizacijos“, – rašė L. Donskis paskutinėje knygoje-pokalbyje su lenkų sociologu Zygmuntu Baumanu „Takusis blogis“.

Praėjusią savaitę Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose filosofas L. Donskis už ilgametį darbą žmogaus teisių srityje buvo įvertintas Gyvenimo nuopelnų apdovanojimu. Jį atsiėmė velionio žmona Jolanta Donskienė.

Jolanta Donskienė // A. Didžgalvio nuotr.

Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai vyko kovo 29 d. Valdovų rūmuose Vilniuje. Jų metu buvo apdovanoti asmenys ir organizacijos pernai metais labiausiai prisidėję prie žmogaus teisių progreso Lietuvoje. Apdovanojimus organizavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas bei Norvegijos Karalystės ambasada.