lt
en
Naujienos

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų didėja 5 metus iš eilės

Net ir XXI a. jūsų atlyginimo dydį lemia ne tik sugebėjimai, kvalifikacija ar motyvacija, bet ir lytis. Lietuvoje 2015 m. moterys vidutiniškai gavo 15,6 proc. mažesnį atlyginimą negu vyrai. Nuo 2011 m. šis atotrūkis vis didėja, tačiau efektyvių priemonių valdžios institucijoms vis dar stinga.

Realus atotrūkis gali būti ir didesnis

Atlyginimų atotrūkis yra skaičiuojamas matuojant skirtumą tarp visų moterų ir vyrų, dirbančių 10 ir daugiau darbuotojų turinčiose įmonėse, vidutinių valandinių bruto („iki mokesčių“) darbo užmokesčių. Į jį neįtraukiamos papildomos išmokos, priedai, kompensacijos ir kitos darbuotojų gaunamos papildomos lėšos, todėl minėtas atotrūkis realybėje gali būti dar didesnis, nes jį lemia ne tik tie diskriminaciniai atvejai, kai moterims už tą patį darbą yra mokama mažiau negu vyrams, bet ir daugybė kitų priežasčių.

Pavyzdžiui, moterų ir vyrų pasiskirstymas skirtingose ekonominės veiklos srityse, kai vyrai dominuoja geriau apmokamose srityse: technologijų, pramonės ir pan., o moterys – prasčiau apmokamose srityse: švietimo, socialinio darbo ir pan. Taip pat paplitusi tendencija, kai įmonių ar įstaigų vadovų lygmenyje dominuoja vyrai, o moterys dažniau užima nevadovaujančias pareigas ir todėl gauna mažesnius atlyginimus. Šį atlyginimų netolygumą gali lemti ir karjeros pertrūkiai, kai moterys (įprastai dėl vaikų priežiūros, pagyvenusių ar turinčių negalią šeimos narių priežiūros) dažniau negu vyrai daro karjeros pertraukas, po kurių sunku grįžti į darbo rinką ir toliau kilti pareigose.

Pastebima, kad moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka didžiausias privačiame sektoriuje (17,3 proc.). Pagrindinė priežastis yra ta, kad šiame sektoriuje dėl atlyginimo dažniausiai deramasi individualiai, jis nustatomas subjektyviu vadovo sprendimu, todėl nėra bendros atlyginimų sistemos, kuri valstybiniame sektoriuje padeda šį atotrūkį labiau kontroliuoti (moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis valstybiniame sektoriuje – 16,3 proc.).

Pasekmės – moterų skurdas

Anot „Kurk Lietuvai“ projektų vadovo Donato Paulausko, vykdančio tyrimą apie lyčių nelygybę darbo rinkoje, mažesnis atlyginimas, menkesnės pajamos veda mažesnių pensijų, mažiau užgyvento turto, menkesnių santaupų link, todėl moterys senatvėje susiduria su gerokai didesne skurdo rizika negu vyrai.

„Moterų ir vyrų pensijų atotrūkis Lietuvoje siekia 18 proc. Moterys statistiškai dažniau susiduria su materialiniais nepritekliais, o senatvėje (sulaukus 65 m.) šis rodiklis šoka itin aukštai: net 41 proc. tokio amžiaus moterų kenčia nepriteklių. Žemiau skurdo ribos 2014 m. gyveno kas trečia moteris (28,8 proc.) ir kas ketvirtas vyras (25,5 proc.). Toks fenomenas, kai nepritekliaus sąlygomis daugiausiai gyvena moterys, vadinamas skurdo feminizacija. Akivaizdu, kad šis reiškinys būdingas ir Lietuvai“, – tvirtina D. Paulauskas.

Vyriausybė nesukuria efektyvių priemonių

Su atlyginimų atotrūkiu Lietuvoje kovojama Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių programoje patvirtintoje Vyriausybės nutarimu, kurios įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nustatytomis priemonėmis. 2016 m. buvo įgyvendintos 9 tikslinės priemonės, tačiau tik kelios iš jų atrodo tinkamos pasiekti valstybės išsikeltą tikslą – 2017 m. sumažinti atotrūkį iki 13,29 proc., o 2021 m. – iki 13,25 proc.

Įgyvendintos priemonės – tai įvairūs pristatymai, šviečiamieji renginiai ir mokymai. Priemonėmis laikomos ir socialiniame tinklalapyje Facebook grupės įkūrimas, lankstinuko išleidimas. Tik keli įrankiai atrodo pasirinkti metodiškai – ilgalaikio moterų užimtumo žemėlapio sukūrimas ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atlikti įmonių patikrinimai lygių galimybių užtikrinimo klausimais. Tačiau ir šių priemonių įgyvendinimas kelia klausimų.

Pavyzdžiui, VDI neužfiksavo nė vieno pažeidimo nė vienoje iš 54 patikrintų įmonių, todėl kyla klausimų, ar pasirinkta metodika yra tinkama nustatyti, kaip lygių galimybių principų yra laikomasi darbovietėse. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pasidomėjus inspektavimo procesu, paaiškėjo, kad vienos patikrinimų tvarkos nėra. Inspektoriai, tikrindami situaciją įmonėse, turi teisę pasikliauti tik subjektyviais darbdavių atsakymais, o objektyvių duomenų tikrinimas gali apsiriboti tik tais atvejais, kai inspektoriui dėl ko nors kyla įtarimas.

Pasak lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, norint sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, visų pirma reikia efektyvios Vyriausybės politikos šiuo klausimu, kad skiriamos biudžeto lėšos iš tiesų prisidėtų prie darbo užmokesčio atotrūkio ir skurdo mažinimo, taip pat skaidrios ir atviros darbo užmokesčio politikos. Visos priemonės turėtų būti sistemiškos bei nukreiptos į tikrųjų darbo užmokesčio atotrūkio priežasčių šalinimą.

Nuo šių metų liepos mėn. įsigaliosiančiame Darbo kodekse numatyta, kad visose įmonėse, turinčiose 50 ir daugiau darbuotojų, darbdaviai privalo numatyti ir vykdyti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones. Lygių galimybių kontrolierė abejoja, ar privačiam verslui „užkraunant“ šią pareigą pagalvota apie efektyvų jos įgyvendinimą.

Agneta Skardžiuvienė

Lygių galimybių kontrolierė

Kontrolierės darbotvarkė        CV

E-skundas

Klauskite

D.U.K.

Atmintinė darbdaviams